Turkija apkaltino Suomiją ir Švediją remiant kurdų kovotojus ir tvirtina, kad nepritars šių dviejų Šiaurės šalių priesijungimui prie NATO, kol jos nepakeis savo politikos.
Kalbėdamas bendroje spaudos konferencijoje su Suomijos prezidentu Sauli Niinisto, J. Stoltenbergas pabrėžė, kad „jokia kita NATO sąjungininkė nepatyrė daugiau teroristinių išpuolių nei Turkija“, ir atkreipė dėmesį į jos strateginę geografinę padėtį su tokiomis kaimynėmis kaip Irakas ir Sirija.
„Tai yra teisėtas susirūpinimas. Tai susiję su terorizmu, tai susiję su ginklų eksportu. Turime atsižvelgti į visų sąjungininkų susirūpinimą dėl saugumo, įskaitant Turkijos susirūpinimą dėl teroristinės grupuotės PKK“, – kalbėjo J. Stoltenbergas Suomijos prezidento vasaros rezidencijoje „Kultaranta“.
Po dešimtmečius trukusio karinio neprisijungimo Rusijos karas Ukrainoje paskatino Suomiją ir Švediją praėjusį mėnesį pateikti paraiškas įstoti į NATO. Tačiau Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas kaltina Šiaurės šalis remiant kurdų kovotojus, kuriuos Turkija laiko teroristais, ir vetavo jų stojimą į 30 narių aljansą.
„Kai tokia svarbi pagrindinė sąjungininkė kaip Turkija išreiškia susirūpinimą dėl terorizmo, tada, žinoma, turime susėsti ir rimtai į juos atsižvelgti. Būtent tai ir darome“, – sakė J. Stoltenbergas.
Tarp Ankaros Helsinkio ir Stokholmo reikalavimų taip pat yra ginklų eksporto į Turkiją apribojimų panaikinimas ir tam tikrų kurdų organizacijų, nepritariančių R. T. Erdogano vyriausybei, narių išdavimas.
Pastarosiomis savaitėmis NATO vadovas bandė išspręsti ginčą, tačiau sekmadienį jis neatskleidė, ar pasiekta kokios nors pažangos.
Pirmadienį J. Stoltenbergas lankysis Švedijoje, kur vyks jo derybos su Švedijos ministre pirmininke Magdalena Andersson.
