NATO prieš kurį laiką parengė naujus regioninius gynybos planus, apimančius Baltijos šalis ir Lenkiją, ir juos pristatė NATO valstybių atstovams.
Planai iš esmės numato gynybą nuo pirmųjų galimo konflikto dienų ir tai atspindi besikeičiančią NATO strategiją. Anksčiau Aljanse laikytasi požiūrio, kad karinio konflikto atveju Baltijos šalys pačios turėtų atlaikyti puolimą, kol sąjungininkai atvyktų į pagalbą.
„Pirmas etapas, strateginis etapas yra beveik pabaigoje. Planai savo turiniu paruošti, klausimas, kada jie bus patvirtinti. Mūsų interesas – kad tai būtų padaryta iki Vilniaus viršūnių susitikimo.
Tai yra naujos kartos planai, su realiai priskirtomis pajėgomis ateiti per tam tikrą laiką ir užsideda indikatoriai, kad turi ateiti.
Tai yra nauja, tai yra unikalu, nes tos pajėgos neturi daug funkcijų, daug kepurių, kaip anksčiau būdavo, jos realiai priskirtos, pavyzdžiui, to regiono, kur esame mes, gynybai. Jis visą laiką treniruosis, ruošis būtent šio regiono gynybai. To anksčiau nebūdavo“, – po komiteto posėdžio kalbėjo NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Jis teigė, kad svarbu, kad kuo daugiau įgaliojimų gautų NATO pajėgų Europoje vadas.
„Kad jis galėtų tam tikrame lygmenyje, užsidegus indikatoriams, priimti tam tikrus sprendimus, kurie leistų reaguoti. Kai bus patvirtinti [planai], jis gaus“, – dėstė politikas.
„Yra daug gerų žinių šiuo klausimu“, – pridūrė jis.
L. Kasčiūno teigimu, plane bus numatyta, kad ginamas kiekvienas šalies centimetras nuo pat to laiko, kai žvalgybinė informacija indikuos, kad bręsta krizė.
„Nebelauks penkto straipsnio, kad būtinai dislokuoti pajėgas čia. Visa tai bus sudėliota visai kitame lygmenyje. Tai, mano požiūriu, stipriai atgrasantis ir gynybą demonstruojantis mechanizmas“, – dėstė NSGK pirmininkas.
Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys teigė, kad sąjungininkų, priskirtų ginti mūsų regioną, pajėgumai yra konstruojami taip, kad atlieptų kylančias grėsmes.
„Šios dienos grėsmės, kokios yra, tai mūsų sąjungininkai ir sutelkė, ir generuoja tuos pajėgumus, kad atgrasytų ir, reikalui esant, gintų. Jeigu grėsmės didės, tai tie pajėgumai didės. Mūsų NATO koalicijos nariai yra nusprendę tuos pajėgumus vystyti ir turėti atitinkamus. Neabejoju, kad tą turėsim“, – teigė V. Rupšys.
Kariuomenės vado tvirtinimu, gynybos planuose numatytas tikslus reagavimo į grėsmes greitis. Pasak jo, kiek juos patvirtinus bus galima šią informacija išviešinti, bus išviešinta.
„Šitas faktorius yra labai svarbus ir matomas, kaip vienas iš esminių sudedamųjų šio plano“, – sakė V. Rupšys.
„Aš matau, kad tai nauji planai, atliepiantys šiandienos grėsmes. Manau, kad būnant kartu su sąjungininkais, mes atgrasysime ir būsime pasirengę gynybai“, – pridūrė jis.
V. Rupšys teigė, kad kitas laukiantis etapas – taktinių planų sukūrimas.
„Turime sugeneruoti ir parengti savo pajėgumus, kad būtų įgyvendinti tie planai“, – sakė V. Rupšys.
Jis patvirtino, kad kuriama Lietuvos divizija taip pat yra šių planų dalis.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas yra pabrėžęs, jog planai Baltijos šalims bus „detalesni ir konkretesni“ nei dabartiniai. Vis dėlto jie liks įslaptinti, siekiant neatskleisti operacinių detalių.
