Tokie reiškiniai gali sutrikdyti palydovų darbą, radijo ryšį ir elektros tinklų veiklą. Tačiau specialistai pabrėžia, kad tai nėra konkrečių katastrofų prognozė – kol kas vertinama tik ekstremalių įvykių tikimybė.
Nors Saulės aktyvumas po 2024 metų rudenį pasiekto maksimumo pamažu mažėja, mokslininkai neatmeta galimybės, kad stipriausi dabartinio Saulės ciklo žybsniai dar tik laukia.
Kaip praneša Lenkijos meteorologijos portalas „TwojaPogoda.pl“, 2025–2026 metais paskelbtuose dviejuose moksliniuose tyrimuose nagrinėjama, kada galėtų pasireikšti ypač stiprūs Saulės žybsniai ir kokia jų tikimybė.
Abiejų tyrimų autoriai analizavo ankstesnių Saulės aktyvumo ciklų duomenis ir nustatė laikotarpius, kuriais itin galingų žybsnių tikimybė galėtų padidėti.
Stipriausi Saulės žybsniai gali būti dar priešakyje
Saulės aktyvumas kinta maždaug 11 metų ciklais. Per juos Saulės paviršiuje tai atsiranda daugiau dėmių, tai jų sumažėja, o kartu keičiasi ir žybsnių bei kitų aktyvumo reiškinių dažnumas.
Šiuo metu vyksta 25-asis Saulės aktyvumo ciklas, kurio maksimumas buvo pasiektas 2024 metais.
Nors po maksimumo Saulės dėmių skaičius paprastai mažėja, tai nereiškia, kad itin stiprūs žybsniai nebegali pasikartoti.
Ankstesnių ciklų stebėjimai rodo, kad net ir mažėjant bendram aktyvumui Saulėje gali susiformuoti sudėtingos magnetinės struktūros, sukeliančios labai galingus energijos išsiveržimus.
Būtent šį reiškinį nagrinėjo mokslininko Baolino Tano vadovaujama tyrėjų grupė.
Mokslininkai analizavo keturių ankstesnių Saulės aktyvumo ciklų duomenis, apimančius laikotarpį nuo praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio vidurio.
Jie lygino stipriausių žybsnių skaičių ir intensyvumą su ankstesnių Saulės aktyvumo minimumų charakteristikomis.
Remdamiesi nustatytais statistiniais ryšiais, tyrėjai sudarė galimų ekstremalių žybsnių prognozę dabartiniam ciklui.
Prognozuojami penki itin galingi žybsniai
Pagal B. Tano ir jo kolegų skaičiavimus, per visą 25-ąjį Saulės aktyvumo ciklą galėtų įvykti maždaug penki žybsniai, kurių stiprumas viršytų X10 klasę.
Du iš jų galėtų būti dar galingesni – viršyti X14,3 lygį.
Saulės žybsniai pagal rentgeno spinduliuotės intensyvumą skirstomi į kelias klases. X klasė žymi pačius stipriausius žybsnius, o skaičius prie raidės nurodo jų intensyvumą.
Pavyzdžiui, X10 žybsnis yra dešimt kartų intensyvesnis už X1 žybsnį pagal naudojamą matavimo skalę.
Tyrėjų modelis leidžia manyti, kad dalis itin stiprių įvykių galėtų pasireikšti po 2027 metų pavasario.
Pagal šią prognozę galingiausias numatomas žybsnis galėtų įvykti apie 2028 metų gegužę.
Vis dėlto patys mokslininkai pabrėžia, kad šios datos nėra tikslios.
Prognozė sudaryta remiantis palyginti nedideliu ankstesnių ciklų skaičiumi, todėl nustatyti dėsningumai nebūtinai pasikartos.
Kitas tyrimas išskiria 2027 metus
Antrasis tyrimas, kuriam vadovavo Velasco Herrera, paremtas kitokiu moksliniu metodu.
Tyrėjai išanalizavo beveik 50 metų Saulės rentgeno spinduliuotės stebėjimų duomenis. Jie nustatė du pasikartojančius aktyvumo ritmus – maždaug 1,7 metų ir septynerių metų trukmės.
Mokslininkų vertinimu, šių cikliškų svyravimų sutapimas gali padidinti ypač stiprių Saulės žybsnių tikimybę.
Tyrime tokie ekstremalūs reiškiniai apibūdinami kaip S klasės žybsniai, kurių intensyvumas viršija X10 lygį. Tai tyrėjų naudojamas žymėjimas, o ne įprastos standartinės Saulės žybsnių klasifikacijos atskira klasė.
Papildomai analizuotas Saulės aktyvumo pasiskirstymas skirtingose jos paviršiaus srityse.
Remdamiesi šiais duomenimis, mokslininkai išskyrė du padidėjusios tikimybės laikotarpius.
Vienas jų jau eina į pabaigą, o antrasis prognozuojamas iki 2027 metų rudens.
Taigi abu tyrimai leidžia svarstyti, kad net ir po Saulės aktyvumo maksimumo gali pasitaikyti itin stiprių žybsnių.
Ar dėl Saulės audros Lietuvoje gali dingti elektra?
Vienas didžiausių ekstremalių Saulės reiškinių keliamų pavojų yra galimi elektros energijos tiekimo sutrikimai.
Kai Saulėje įvyksta stiprus žybsnis, jį kartais lydi vainikinės masės išmetimas – į kosmosą išsiveržia didelis kiekis įelektrintų dalelių ir magnetinio lauko struktūrų.
Jeigu tokia medžiaga pasiekia Žemę ir tinkamai sąveikauja su jos magnetiniu lauku, gali kilti geomagnetinė audra.
Jos metu Žemės magnetinio lauko svyravimai gali sukelti elektros sroves ilguose laidininkuose, įskaitant aukštos įtampos elektros perdavimo linijas.
Ypač stiprių audrų metu tokios srovės gali sutrikdyti elektros tinklų veiklą ir kelti pavojų transformatoriams.
Tačiau svarbu atskirti galimą pavojų nuo konkrečios prognozės.
Šiuo metu nėra pagrindo teigti, kad 2027 ar 2028 metais Lietuvoje dėl Saulės audros tikrai nutrūks elektros tiekimas.
Net ir itin galingas Saulės žybsnis nebūtinai sukels stiprią geomagnetinę audrą Žemėje. Tam svarbu, ar Saulės išmesta medžiaga bus nukreipta mūsų planetos link ir kokios bus jos magnetinės savybės.
Be to, galimi padariniai priklausys nuo elektros infrastruktūros atsparumo ir apsaugos priemonių.
Gali sutrikti palydovų ir ryšio sistemų veikla
Stiprios Saulės audros kelia pavojų ne tik elektros tinklams.
Jos taip pat gali paveikti palydovus, navigacijos sistemas ir radijo ryšį.
Saulės spinduliuotė gali trikdyti aukšto dažnio radijo ryšį, o geomagnetinės audros – pabloginti palydovinės navigacijos tikslumą.
Ypač jautrūs tokie sutrikimai gali būti aviacijos, jūrų transporto ir kitose srityse, kuriose svarbus patikimas ryšys bei tikslus vietos nustatymas.
Kosmose veikiantiems palydovams pavojų gali kelti įelektrintos dalelės, galinčios paveikti elektronikos sistemas.
Stiprių geomagnetinių audrų metu taip pat gali padidėti atmosferos pasipriešinimas žemoje Žemės orbitoje skriejantiems palydovams. Tai gali apsunkinti jų orbitų palaikymą.
Lietuvoje gali pasirodyti įspūdingos pašvaistės
Nors Saulės audros gali kelti technologinių problemų, jos taip pat sukuria vieną įspūdingiausių gamtos reginių – šiaurės pašvaistes.
Geomagnetinių audrų metu įelektrintos dalelės sąveikauja su Žemės atmosferos dujomis ir sukelia spalvingą švytėjimą.
Paprastai pašvaistės dažniausiai matomos aukštose geografinėse platumose, tačiau stiprių audrų metu jų matomumo zona gali išsiplėsti gerokai į pietus. Tokiais atvejais šiaurės pašvaistės gali būti stebimos ir Lietuvoje.
Per ypač ekstremalias geomagnetines audras pašvaistės gali pasiekti net neįprastai žemas geografines platumas.
Vis dėlto pašvaistės pasirodymas priklauso ne tik nuo geomagnetinio aktyvumo, bet ir nuo debesuotumo, paros laiko bei šviesos taršos.
Ar mokslininkai gali numatyti tikslią Saulės audros datą?
Nors naujausi tyrimai leidžia įvertinti laikotarpius, kuriais ekstremalių Saulės žybsnių tikimybė gali būti didesnė, konkrečių įvykių prieš metus ar dvejus patikimai prognozuoti neįmanoma.
Mokslininkai gali stebėti aktyvias Saulės sritis ir vertinti artimiausių dienų žybsnių tikimybę.
Kai įvyksta vainikinės masės išmetimas, specializuotos kosminių orų tarnybos gali prognozuoti galimą jo poveikį Žemei.
Tačiau ilgalaikiai statistiniai modeliai negali patikimai nustatyti tikslios būsimos geomagnetinės audros datos, stiprumo ar jos padarinių konkrečioje valstybėje.
Todėl 2027–2028 metų laikotarpis šiuo metu turėtų būti vertinamas kaip mokslinių tyrimų išskirtas galimai padidėjusio aktyvumo etapas, o ne patvirtinta artėjančios katastrofos data.
Šaltinis – „TwojaPogoda.pl“, remiantis B. Tano ir Velasco Herreros vadovaujamų mokslininkų tyrimais.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
