Plačiau apie tai „Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso“ papasakojęs Fizinių ir technologijos mokslų centro vyriausiasis mokslo darbuotojas astrofizikas daktaras Kastytis Zubovas aiškino, kad Saulės aktyvumas kinta cikliškai 11 metų periodu ir dabar jis didėja.
„Naujausias ciklas jau prasidėjo: minimumas buvo apie 2019 metus, tai po 6 metų nuo tada, 2025 m. turėtų būti pasiektas maksimumas. Taigi dabar artėjame to maksimumo link“, – sakė jis.
Mokslininkas priminė, kad paskutinis Saulės aktyvumo maksimumas buvo apie 2014 metus: „Tada, kaip ir kiekvieno ankstesnio maksimumo metu, Saulėje buvo matoma daug dėmių. Tai – akivaizdžiausias aktyvumo požymis, nuo kurio ir prasidėjo Saulės aktyvumo stebėjimas ir sekimas 18 amžiuje. Tuomet žmonės pradėjo pastebėti, kad laikui bėgant dėmių skaičius Saulėje kinta – esant maksimumui jų padaugėja.“
Pasak K. Zubovo, kiti dalykai jau ne taip pastebimi plika akimi. Tai – Saulės žybsniai ir vadinamieji vainikinės masės išmetimai, kai iš Saulės plazmos pliūpsniai yra paleidžiami į aplinką.
„Taip pat padaugėja Šiaurės pašvaisčių, aišku, jos gerokai mažiau prognozuojamos, nes ne visi vainikinės masės išmetimai pataiko į Žemę. Apskritai kosminė aplinka aplink Žemę ir kitur Saulės sistemoje pakinta, ką įvairiais detektoriais ir teleskopais galima pamatyti“, – pastebėjo jis.
Kaip Saulės aktyvumas veikia žmogų ir jo aplinką?
Paklaustas, kaip padidėjęs Saulės aktyvumas atsiliepia žmogaus sveikatai ir aplinkai – jo sukurtoms technologijoms, elektros sistemoms, fizikas atkreipė dėmesį į kelis aspektus.
„Saulės aktyvumas, kaip minėjau, pasireiškia žybsniais, kurie yra energingos ultravioletinės rentgeno spinduliuotės trumpi suintensyvėjimai, ir vainikinės masės išmetimais, kurie yra dalelių – daugiausia elektronų ir protonų – stiprus srautas, atlekiantis iš Saulės.
Tiek viena, tiek kita gali turėti poveikį ir elektronikai, ir žmonių organizmui. Elektronikai – gali pažeisti įvairius jautrius elektroninius prietaisus. Stipresni žybsniai, masės išmetimai gali pažeisti ir elektros linijas ir t.t.“ – kalbėjo jis.
Taip pat gali būti ir įvairus poveikis žmogaus sveikatai. Pasak mokslininko, čia reikėtų kalbėti apie apšvitinimą.
„Naujausias ciklas jau prasidėjo: minimumas buvo apie 2019 metus, tai po 6 metų nuo tada, 2025 m. turėtų būti pasiektas maksimumas. Taigi dabar artėjame to maksimumo link.“
„Žinome, kad rentgeno nuotraukų negalima darytis per dažnai ir tai, kad rentgeno spinduliuotė tiesiog kenkia žmogaus organizmui. Bet turiu nuraminti, kad Žemė turi labai gerą apsaugą – magnetosferą, tai yra pačios Žemės magnetinis laukas. Jis sukuria burbulą, kuris labai gerai atmuša Saulės vėją, pliūpsnius ir visas energingas daleles.
O Žemės atmosfera didžiąja dalimi sugeria tą energingą ultravioletinę ir rentgeno spinduliuotę. Dėl to mums Žemės paviršiuje dažniausiai tiesioginio poveikio nėra, nebent tas Saulės aktyvumas būtų labai stiprus ar labai stiprūs medžiagos išmetimai“, – aiškino K. Zubovas.
Dėl geomagnetinių audrų – blogesnė savijauta?
Pasiteiravus, ar gali būti, kad žmogus jaučiasi nekaip dėl geomagnetinių audrų, fizikas to neatmetė.
„Iš principo tai įmanoma, nes, nors magnetosfera bei atmosfera mus apsaugo nuo tiesioginio Saulės dalelių, spinduliuotės poveikio, vis tiek magnetinis laukas, Žemės magnetosfera yra suspaudžiama, suvirpinama ir, panašu, kad tai kažkiek žmonių gali turėti poveikį.
Aišku, panašiai kaip būna su Mėnuliu, žmonės dažnai pervertina tą efektą, koks jis gali būti. Galbūt išgirsta, kad būna magnetinės audros, kurios gali turėti poveikį sveikatai ir bando susieti savo kokį nors trumpą sveikatos negalavimą su geomagnetinėmis audromis“, – kalbėjo K. Zubovas.
Pašnekovas vis tik siūlė neskubėti tikėti kiekvienu tokiu pasakymu kiekvieno sunegalavimo bandyti sieti su Saule ar Mėnuliu.
„Bet iš principo tai įmanoma, ypač jeigu tos geomagnetinės audros yra labai stiprios. Vėlgi neįmanoma pasakyti labai iš anksto, kiek tos audros bus stiprios, nes kiekvienas Saulės aktyvumo ciklas yra šiek tiek kitoks: vieni pasiekia didesnį maksimalų Saulės aktyvumo lygį, kiti – mažesnį.
Bet yra buvę įvykių, kurie iš rikiuotės išvesdavo elektros linijas didžiausiuose plotuose. Tad žmonių sveikatai tai irgi turėdavo poveikį. Tačiau labai tiksliai nepasakysiu, kiek to poveikio yra, vis dėlto nesu medikas ir negaliu to aiškiai susieti“, – pastebėjo mokslininkas.
Reikšmingesnis poveikis – palydovams
Jis pridūrė, kad vis tik didesnis ir laikui bėgant svarbesnis Saulės aktyvumo poveikis yra kosminiams aparatams, pavyzdžiui, – dirbtiniams Žemės palydovams, kurių yra vis daugiau. Čia fizikas kalbėjo tiek apie telekomunikacijų palydovus, taip pat – erdvėlaivius, žmones, kurie išskrenda už Žemės magnetosferos ribų:
„Tarkime, Tarptautinėje kosminėje stotyje dirbantiems žmonėms pavojus praktiškai nekyla, nes ši stotis skrieja palyginti arti Žemės, kur magnetosfera dar dengia. Tačiau, planuojant žmonių skrydį į Mėnulį, reikia atsižvelgti į tai, kad Saulės audra, jeigu pralėktų pro erdvėlaivį, arba Mėnulyje, jeigu į apšviestą jo pusę pataikys, tai gali pakenkti žmonėms.“
„Bet yra buvę įvykių, kurie iš rikiuotės išvesdavo elektros linijas didžiausiuose plotuose. Tad žmonių sveikatai tai irgi turėdavo poveikį. Tačiau labai tiksliai nepasakysiu, kiek to poveikio yra, vis dėlto nesu medikas ir negaliu to aiškiai susieti.“
Pašnekovas pasakojo, kad dabar NASA per patį Saulės aktyvumo maksimumą kaip tik planuoja žmonių sugrįžimą į Mėnulį 2025 m.
„Bet ciklo maksimumas nereiškia, kad Saulė visą laiką spjaudosi ir visur aplink yra labai pavojinga. Tiesiog dažniau vyksta žybsniai, visokie pliūpsniai ir reikia į juos atsižvelgti. Bet, kuo geriau suprantame Saulės aktyvumą, tuo galime geriau prognozuoti, kas ir kaip įvyks.
Šiuo metu bent keletą dienų prieš įvykstant pliūpsniams jau visai neblogai įmanoma juos prognozuoti – stebint, kaip Saulės dėmės atrodo, vystosi. Su laiku tos prognozės vis gerėja. Tad rengiant tą patį skrydį Mėnulį galima atsižvelgti, ar Saulė artimiausiu metu paleis Žemės link kokį nors pliūpsnį, ar ne.
