Kalbėdamas apie kardiovaskulinę Lietuvos gyventojų sveikatą, profesorius pabrėžė, kad šiandien labiausiai nerimą kelia keli dalykai. Visų pirma – pačių žmonių požiūris.
„Jei kalbėsime apie miokardo infarktą, vis tik yra ne laiku kreipiamasi. Pirmos valandos, kada reikia kreiptis į kardiologą – važiuoti į skubios pagalbos skyrių, kviesti greitąją medicinos pagalbą, yra auksinės.
Kitas momentas – yra labai daug užleistų ligų. Aišku, čia prisidėjo ir kovidas. Tuo metu kardiologinės ligos niekur nedingo, tad dabar matome daug užleistų atvejų, kuriems reikia žymiai didesnės terapijos ir daugiau yra komplikuotų atvejų, daug širdies nepakankamumo“, – kalbėjo jis „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“.
Neskuba tikrintis prevenciškai
Taip pat P. Šerpytis apgailestavo, kad tik dalis 50–60 proc. žmonių pasinaudoja jiems priklausančiomis didelės rizikos asmenų prevencinėmis programomis.
Paklustas, kodėl Lietuvoje situacija dėl sergamumo širdies ir kraujagyslių ligomis yra išskirtinai aštresnė nei kitose šalyse, profesorius priminė, kad tos pačios prevencinės programos šalyje buvo pradėtos vykdyti per vėlai.
„Bet svarbus ir žmonių požiūris į savo sveikatą. Mes kiekvienas esame jos šeimininkai, nėra prižiūrėtojų. Aišku, šeimos gydytojas yra arbitras, advokatas, kuris gali nusiųsti pas specialistą, pastebėti susirgimus. Jeigu pasižiūrime į vokiečius, švedus, matome, kad ten yra mažesnis miokardo infarktų skaičius, mirštamumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Pas mus jis išlieka didelis, tai yra didelė problema“, – konstatavo P. Šerpytis.
Prieinamumas pas gydytojus šlubuoja
Pašnekovas neslėpė, kad yra ir sisteminių bėdų, kur Lietuvai reikėtų pasitepti. Pasak jo, čia įtakos turėjo ir vis vykdomos sveikatos reformos.
„Yra daug skaudžių vietų. Mokslininkai iš kitų šalių dalinasi, kaip geriau organizuoti medicinos pagalbą. Būsiu atviras – kardiologas nėra pilnai pasiekiamas“, – konstatavo medikas.
P. Šerpytis akcentavo, kad medicinos sistema turi būti arčiau žmonių, kad jie būtų laiku nusiunčiamas iš šeimos gydytojo institucijos specialistams.
„Žmonės serga ne tik Vilniuje ir jiems turėti pakankamą medicinos priežiūrą.“
„Lyg ruošiame kardiologų, bet jų trūksta, jie daugiau koncentruojasi didesniuose miestuose, bet jų reikia ir regionuose. Čia turi būti geras tinklo išdėstymas, kad jie su malonumu važiuotų į rajoną arba ten tik atvažiuotų pakonsultuoti, reikia pertvarkos, kad būtų tokia galimybė. Nes žmonės serga ne tik Vilniuje ir jiems turėti pakankamą medicinos priežiūrą“, – kalbėjo gydytojas.
Jo teigimu, lyginant, kiek padaroma procedūrų, skirtų gydyti širdies ritmo sutrikimus Lietuvoje ir Vokietijoje, Lenkijoje ar kitose valstybėse, mūsų šalis stipriai atsilieka.
Stresas „griaužia“ kraujagysles
Kardiologas akcentavo, kad gerai širdinei sveikatai būti nuolatos sekti kelis svarbiausius parametrus. Visų pirma svarbu žinoti savo arterinį kraujo spaudimą. Jo pastebėjimu, padidintas kraujo spaudimas – arterinė hipertenzija – šiandien yra labai gerai diagnozuojama liga, tereikia klausytis gydytojo nurodymų.
„Tie žmonės, kurie turi arterinę hipertenziją, jei ji negydoma, o gydymas galimas, medikamentų turime, tie žmonės insultą patiria 10 kartų dažniau, miokardo infarktą – 6 kartus dažniau. Tai visgi laiku pasimatuoti arterinį spaudimą reikia“, – pabrėžė P. Šerpytis.
„Visada reikia atsikelti su geromis emocijomis, teigiamas požiūris į aplinkinius, gyvenimą visada padeda. Meditacija irgi turi labai didelę teigiamą reikšmę sveikatai.“
Gydytojas atkreipė dėmesį, kad šiandienėje visuomenėje yra labai daug streso, o lėtinis stresas „griaužia“ kraujagysles:
„Tada atsiranda spaudimas, keičiasi lipidų apykaita ir vyksta visi kiti procesai. Turime keisti požiūrį, labai daug mokslinių tyrimų parodo, kad faktiškai sveikatinimo įgūdžius turime pradėti nuo vaikystės, mokyklose. Labai džiaugiuosi, kad turime tokią programą „Tuk tuk, širdele“, dirbame su moksleiviais, aiškiname rizikos veiksnius.“
Būtina mokėti atsipalaiduoti
Pasak gydytojo, kiekvienas laikotarpis savaip gimdo tam tikras kardiologines problemas.
„Mes šiandien negalime atsipalaiduoti, visada yra kompiuteris, telefonas, ateina laiškai, turime patikrinti elektroninį paštą, atsakyti, nebėra tos laisvos dienos, kai to nebūtų. Pats save pagaunu, kad visada esame veiksme, bet žmogus vis tik turi atsipalaiduoti, persvarstyti visas vertybes ir sveikatinimo galimybes.
Turime skirti dėmesio judėjimui, tą labai svarbu diegti ir jaunajai kartai. Fizinis aktyvumas sumažina stresą, apsaugo nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Intensyvioje terapijoje susiduriame su sunkiais ligoniais, medicina gali labai daug padėti bet jei atvyksta pavėluotai, mes jau kovojame su komplikacijomis“, – aiškino jis.
P. Šerpyčio pastebėjimu, šiuo metu gi nejudra yra priimama kaip normalus reiškinys: „Jeigu žmogus nesivalo dantų, jam iš burnos sklinda blogas kvapas, sakome, kad jis yra labai nekultūringas, apsileidęs. Bet jei žmogus nejuda, tai visuomenė jį pakenčia.“
Jis siūlė ne tik patiems išsijudinti, tinkamai maitintis, bet ir šeimos šventes, gimtadienius švęsti judant, surengti žygį. Paklaustas, ar pats turi sveikos širdies receptą, gydytojas visų pirma sakė kiekvieną dieną pradedantis su šypsena.
„Visada reikia atsikelti su geromis emocijomis, teigiamas požiūris į aplinkinius, gyvenimą visada padeda. Meditacija irgi turi labai didelę teigiamą reikšmę sveikatai.
Kitas dalykas, kaip minėjau, vis tik reikia sekti savo parametrus – arterinį kraujo spaudimą, užsirašyti kardiogramą. Juk kai važiuojame mašina, žiūrime visus daviklius, jei vis tobulėja, taip ir medicinoje atsiranda vis naujų priemonių, kai galime sketi savo parametrus – yra įvairūs išmanūs laikrodžiai, kurie gali fiksuoti ritmo sutrikimus, kitos priemonės, kurios gali fiksuoti nuokrypius.
Taigi pagrindiniai dalykai – kraujo spaudimo, cholesterolio, gliukozės sekimas, judėjimas ir teigiamos emocijos, stengtis mažinti lėtinį stresą“, – patarimais dalinosi gydytojas.
