O. Scholzas antrąkart duos parodymus parlamento komitete Hamburge, tiriančiame, ar vietos politikai padėjo vienam bankui išvengti būtinybės sumokėti mokesčius, kurių buvo išvengta pagal apgaulės būdu įgytas lengvatas.
Socialdemokratas O. Scholzas 2011–2018 metais dirbo Hamburgo meru, paskui buvo paskirtas finansų ministru tuometės kanclerės Angelos Merkel kabinete.
Pirmąkart 2017 metais į viešumą iškilusioje vadinamojoje cum-ex sukčiavimo schemoje dalyvavo daug veikėjų, kurie staigiai apsikeisdavo bendrovių akcijomis dividendų mokėjimo dieną, kad už vieną išmokėjimą jiems būtų pritaikytos kelios mokesčių lengvatos.
Vokietijoje dėl šio skandalo kaltinimai pareikšti dešimtims asmenų, tarp kurių esama bankininkų, biržos maklerių, teisininkų ir finansų konsultantų.
Hamburgo komitetas aiškinasi, kodėl vietos finansų tarnybos 2016 metais atsisakė mėginimo išieškoti 47 mln. eurų mokesčių iš privataus banko „M. M. Warburg“ dėl naudojimos cum-ex schema.
Bankas galiausiai turėjo sumokėti dešimtis milijonų eurų, spaudžiant A. Merkel federalinei vyriausybei.
Kaip praneša Vokietijos žiniasklaida, tyrėjai išanalizavo su šiuo skandalu siejamus elektroninius laiškus paskyroje, kuria O. Scholzas naudojosi dirbdamas Hamburgo meru.
„Jokių išvadų apie politinę įtaką“
Apklausa Hamburge įvyks O. Scholzo populiarumui per pirmuosius šešis darbo kanclerio poste mėnesius smarkiai nusmukus. Vyriausybės vadovas buvo griežtai kritikuojamas dėl esą per silpno atsako į Rusijos invaziją Ukrainoje.
Kancleriui taip pat sunkiai sekėsi nuraminti vokiečius dėl žiemą gresiančio energijos stygiaus ir labai realios Europos didžiausios ekonomikos recesijos tikimybės.
O. Scholzas šią savaitę taip pat sulaukė kritikos, kad ne iškart pasmerkė palestiniečių prezidento Mahmudo Abbaso (Mahmudo Abaso) komentarus apie Holokaustą per vizitą Berlyne.
Kanclerio atstovas Steffenas Hebestreitas trečiadienį žurnalistus patikino, kad O. Scholzas atsakys į visus komiteto klausimus ir kad jis neturi ką slėpti.
Asmeniškai paklaustas apie finansų skandalą per praeitą savaitę surengtą vasaros spaudos konferenciją O. Scholzas sakė, kad „komentavo šiuos dalykus labai plačiai ir daug valandų – ir vėl tai padarysiantis“.
„Daugybė posėdžių, didžiulis skaičius bylų atnešė vienintelį rezultatą: nedaroma išvadų, jog buvo politinė įtaka“, – pridūrė jis.
Tačiau klausimų išlieka, nes, anot gandų, sprendimas leisti „Warburg“ išsisukti buvo priimtas tuojau po O. Scholzo pokalbio telefonu su Christianu Oleariusu, tuomečiu banko vadovu.
O. Scholzas neigė daręs spaudimą Hamburgo mokesčių tarnybai dėl „Warburg“ cum-ex veiklos, bet pastarosiomis dienomis buvo paskelbta naujų įtarimų, kad jis galbūt kažką nuslėpė.
Kaip praneša Vokietijos žiniasklaida, tyrėjai paėmė elektroninių laiškų iš buvusios O. Scholzo biuro vadovės Jeanette Schwamberger (Žanet Švamberger), galinčių suteikti naujos informacijos šia tema.
