Tad žmonės turėtų nusiteikti melstis šaltuose maldos namuose, nes bažnyčios tikriausiai prisuks šildymą. Visgi tikintieji ruošiasi aukoti daugiau, kad tik bažnyčios išsilaikytų.
Vilkaviškio Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo Katedros klebonas Virginijus Gražulevičius neslepia: bažnyčiai atėjo sunkūs laikai. Reikia rūpintis ne tik parapijiečių sielovada, bet ir žemiškais, ne itin maloniais reikalais: kaip apmokėti elektros ir šildymo sąskaitas.
Sako, belieka melstis, kad būtų šilta žiema. Katedra didelė, grindys šildomos gamtinėmis dujomis. O jos nuo praeitų metų brango dvigubai. Dar prisideda ir kylančios elektros kainos. Kunigas bijo, kad bažnyčia nepereitų į antstolių rankas.
„Baisu kažko laukti, baisu kažko tikėtis, baisu kažką planuoti. Darbų tai faktiškai jokių nesidarai, nesiplanuoji. Nes jei išleisi čia, tai liks neapmokėta sąskaita. Neapmokėsi sąskaitos – atiduos antstoliams. Antstoliai dar priskaičiuos“, – sako Katedros klebonas kun. Virginijus Gražulevičius.
Ir nerimauja, turbūt, ne be reikalo. Jau pernai žiemą Vilkaviškio katedros šildymas ir kiti mokesčiai atsiėjo apie 10 000 eurų per mėnesį. Ateinančią žiemą sąskaitos gali siekti ir 20 000. Teks prisukti šildymą ir rizikuoti tikinčiųjų sveikata, neslepia klebonas.
„Jeigu bus tokios kainos, tiesiog nejungsiu šildymo pačioje bažnyčioje. Kaip sako vienas iš senesnių kunigų: nugi reikia apsirengti šilčiau ir bus gerai. Dviem kelnėmis, dviem megztiniais ir nesušalsime“, – kalba V. Gražulevičius.
Panašios nuotaikos visose šalies bažnyčiose, kur įrengtas elektrinis ar dujinis šildymas. Šiaulių vyskupijos kurijos kancleris šildymo sezono irgi laukia su baime arba tiksliau, visai nelaukia žiemos.
Sąskaitos, vien už Katedros šildymą, neabejojama, irgi sieks dešimtis tūkstančių eurų. O kur dar kiti kurijai priklausantys pastatai. Dvasininkai sako, kad bažnyčios artėja prie bankroto slenksčio.
„Žinote, į tą pusę panašu galėtų būti. Nes kaip ir sakiau, ji iš tikinčiųjų aukų išlaikoma ta bažnyčia. O tikintieji taip pat rūpinasi savo namais, savo šeimomis. Ir patarnautojus išlaikyti. Yra zakrastijonai, vargonininkai, yra valytojos, kurios rūpinasi bažnyčios tvarka. Ir jiems atlyginimus mokėti reikia ir išlaikyti darosi sunkoka“, – teigia kancleris kun. Rimantas Žaromskis.
Kunigai pastebi, kad ir tikinčiųjų aukų sumos mažėja. Nemažai parapijiečių patys sunkiai verčiasi. Bet kai kurie sako, kad rems bažnyčią iš paskutiniųjų:
„Yra pasakyta, kad kuo daugiau aukoji, tuo daugiau grįžta. Ir aukojimas nepasikeičia. Kartais daugiau, kartais mažiau.“
„Jeigu neaukosime, neišsilaikys kitaip. Jeigu reikalinga bažnyčia, tai reikia ir aukoti.“
„Ir aukosiu, ir susiprasiu, kad daugiau reikia aukoti. Nes mes privalome išlaikyti savo maldos namus. Tai yra būtina.“
„Sunkiau, aišku, kad sunkiau. Viskas brangsta. Ir bažnyčiai mažiau lieka, taip.“
Kai kurie kunigai neatmeta, kad prisukus šildymą arba visai jį išjungus, teks trumpinti aukojamų mišių trukmę. Kiti pernai žiemą jau pledais apsirūpino. Šilutės rajono, Kintų evangelikų liuteronų bažnyčios klebonas sako: dvasininkai privalo ieškoti išeičių ir negali leisti, kad tikintieji bažnyčiose nušaltų kojas. Čia irgi įrengtas grindinis šildymas, elektra.
„Mes neturime teisės to daryti. Yra ir instrumentai – elektriniai vargonai. Nebe su arkliais į pamaldas važiuojame, važiuojame su šildomomis mašinomis. Taip ir pamaldose, turėtų būti ta jauki šiluma“, – tvirtina Kintų klebonas kun. Mindaugas Žilinskas.
Kintų bažnyčioje telpa apie pora šimtų žmonių. Didžiausias judesys – vasarą. Daugiau vestuvių arba štai kitų jaukių šeimos švenčių – krikštynų. Tikintieji pasiruošę nepalikti maldos namų likimo valiai: „Aišku, būtų gerai, kad bažnytėlės gyvuotų, kad jos būtų šiltos žmonėms, kad jose lankytųsi. Tai pagal galimybes.“
Kai kurios šalies bažnyčios siekia energetinės nepriklausomybės. Štai pagrindinė Klaipėdos miesto bažnyčia jau turi įsirengusi saulės kolektorius. Įdarbinti saulę planuoja ir Vilkaviškio vyskupija. Rengiasi statyti saulės baterijų parką, kuris elektra aprūpintų visas vyskupijas bažnyčias.
