Aušvico koncentracijos stovyklos orkestre akordeonu grojusi E. Bejarano mirė naktį iš penktadienio į šeštadienį, pranešė Frankfurte įsikūrusios organizacijos vadovas Meronas Mendelis.
„Esther Bejarano išgyveno Aušvicą, nes stovyklos orkestre grojo akordeonu. Ji paskyrė gyvenimą muzikai ir kovai su rasizmu bei antisemitizmu“, – parašė jis.
„Mus paliko svarbus balsas kovoje su rasizmu ir antisemitizmu“, – tviteryje parašė Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas (Heikas Masas).
Primindamas apie E. Bejarano „valią gyventi ir neįtikėtiną istoriją“, E. Maasas parašė: „mes ilgėsimės jos balso“.
1924 metais Zarluiso mieste gimusi E. Bejarano 1943 metų balandžio mėnesį buvo ištremta į koncentracijos stovyklą, o tų pačių metų lapkritį buvo perkelta į kitą stovyklą Ravensbriuke.
Jos tėvus ir seserį nužudė naciai.
Po Antrojo pasaulinio karo E. Bejarano išvyko į Palestiną ir beveik 15 metų gyveno Izraelyje, kol grįžo į Vokietiją, kur pastaraisiais metais stebėjo kraštutinių dešiniųjų nuotaikų stiprėjimą.
„Tie, kurie tai išgyveno, turbūt negali apibūdinti, ką jaučia stebėdami“ kraštutinės dešinės Vokietijos partijos AfD ir islamofobiško judėjimo PEGIDA stiprėjimą, teigė E. Bejarano.
E. Bejarano taip pat parašė daugybę autobiografinių apysakų ir dirbo Tarptautiniame Aušvico komitete.
Ji buvo priimta į Aušvico moterų orkestrą, mokėdama groti tik pianinu, bet ne akordeonu.
Orkestras grojo lagerio kaliniams ir tremtiniams, atgabentiems traukiniais.
2014 metais duodama interviu radijui „Deutsche Welle“ radiju, E. Bejarano sakė: „Žinojau, kad jie bus nužudyti dujomis, tačiau viskas, ką galėjau padaryti, tai būti ten ir groti“.
