„Šita direktyva nustato tik struktūrą, bet ne patį dydį, tai vis tiek valstybė turės nusistatyti dydį pati, ir mes jau dabar galime pasakyti, kad 45-50 proc. vidutinio darbo užmokesčio turime ir todėl esminę įtaką minimaliai algai turės tai, koks bus darbo užmokestis. Šioje vietoje šalys narės turės prerogatyvą nusistatyti savo dydžius“, – žurnalistams antradienį kalbėjo Monika Navickienė.
Pasak jos, direktyvoje, be kita ko, svarbus kovos su skurdu aspektas.
„Kas yra svarbu, kalbant apie pačią minimalaus atlyginimo direktyvą, tai užtikrinti darbo finansinį patrauklumą ir kovoti su skurdu. Kova su skurdu yra svarbus aspektas, kuris tikrai skatina palaikyti minimalių pajamų apsaugą“, – sakė ministrė.
„Palaikome direktyvą ir tikiuosi, kad signalas, jog Europos Sąjunga gali susitarti dėl minimalių pajamų apsaugos, įvyks ir sprendimai bus priimti“, – kalbėjo M. Navickienė.
Europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė taip pat patikino, kad direktyva nustatomi tik kriterijai.
„Bendro (MMA – BNS) dydžio, vienodo ir Liuksemburgui, ir Lietuvai tikrai mes nesiruošiame nustatyti ir tai būtų utopija“, – kalbėjo V. Blinkevičiūtė.
Anot jos, vienas kriterijų, nustatant minimalų darbo užmokestį, yra jo perkamoji galia, taip pat – skurdo lygis.
„Svarbu įvertinti ir dar vieną dalyką, koks galėtų būti tas deramas atlyginimas, tai čia iš tikrųjų mes įrašome prie kriterijų, jog galėtumėme naudoti įprastai tarptautiniu lygmeniu naudojamas vertes, tai yra 60 proc. bruto darbo užmokesčio medianos, arba 50 proc. vidutinio atlyginimo dydžio – toks galėtų būti minimalaus atlyginimo dydis“, – sakė V. Blinkevičiūtė.
Šią savaitę Europos Parlamentas turėtų patvirtinti mandatą dėl derybų su ES Taryba dėl minimalios algos direktyvos. Lapkričio 11 dieną EP poziciją jau patvirtino Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas, pranešė EP biuras Lietuvoje.
Pasak V. Blinkevičiūtės, ji tikisi, kad dauguma parlamentarų palaikys derybų pradžią.
„Kuomet nustatysime direktyvos kriterijus, pasikeitus politinei valdžiai bet kurioje valstybėje, tame tarpe ir Lietuvoje, niekas negalės kaip nors kitaip imtis vertinti minimalios algos nustatymo, nes galios direktyva, perkelta į mūsų teisę“, – sakė europarlamentarė.
Europarlamentaras Petras Auštrevičius sako, kad svarbu nepamiršti ir konteksto, kitų veiksnių, darančių didelę įtaką atlyginimams: makroekonominės politikos, darbo našumo, kvalifikacijos kėlimo.
„Sakyčiau, mūsų pagrindinis tikslas turėtų būti vidutinio atlyginimo didinimas, darbuotojų kvalifikacijos auginimas ir mokymasis visą gyvenimą ir kuo daugiau uždirbančių žmonių, galinčių išlaikyti savo šeimas, nei kalbėti apie vien tiktai minimalios algos reikalus kaip išsigelbėjimą“, – sakė P. Auštrevičius.
V. Blinkevičiūtė pabrėžė ir direktyvos dėmesį kolektyvinėms deryboms.
„Lietuva, deja, yra vienoje iš paskutiniųjų vietų Europos Sąjungoje pagal aprėptį kolektyvinių derybų. Skirtingais vertinimais, šio rodiklio lygis Lietuvoje siekia 7-15 proc., tai yra tiktai tiek yra asocijuotų darbuotojų, kur kolektyvinių derybų metų galima nustatyti darbo užmokestį, tame tarpe ir minimalų darbo užmokestį būtų galima nustatyti“.
„Mes įtvirtintame nuostatą šitoje direktyvoje, kad ta aprėptis kolektyvinių derybų turėtų būti ne mažesnė, kaip 80 proc.“, – kalbėjo socialdemokratų politikė.
Komentuodama, ar yra svarstymų Europoje išvis neapmokestinti MMA, ocialinės apsaugos ir darbo ministrė sakė, kad apie tai direktyvoje nekalbama, o Lietuvai tai kainuotų brangiai.
„Jeigu paskaičiuoji, tiesiog taip ramiai, kiek tai kainuotų, tai apie 600 mln. eurų ir šiai dienai valstybei būtų per brangus toks sprendimas“, – sakė M. Navickienė.
Europos Komisija (EK) pernai spalį pateikė siūlymą suvienodinti MMA nustatymo kriterijus bendrijos narėms.
Komisijos pasiūlymą turi apsvarstyti Europos Parlamentas ir ES Taryba. Jei direktyva bus priimta, valstybės narės per dvejus metus jos nuostatas turės perkelti į savo nacionalinės teisės aktus.
