Apie tai laidoje kalbėjo vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius.
Kaip galvojate, ar pilki debesys virš jūsų galvos kaupiasi?
V. Kondratovičius: Visada nemalonu, kai kažkas atsitinka, ypač jeigu tu pats tiesiogiai su tuo nesi susijęs. Žiūrint į bendrą reikalą, valstybės, Vyriausybės reikalą, man pačiam asmeniškai tikrai nemalonu, kad tokie dalykai atsitinka. Tuo džiaugtis tikrai nėra ko.
Vis dėlto, žiūrint į praeitį, galiu pasakyti, kad esame susitvarkę geriau, negu buvome anksčiau, kalbant apie informacines technologijas ir visus šiuos dalykus. Kol kas matome, kad to nepakanka. Reikia pripažinti, kad tam tikrų dalykų trūksta. Apie tai galbūt kalba ir ministrai, ir Vyriausybės vadovė.
Tai yra natūralu, tai yra nuolatinis procesas, kurį tikrai turime tęsti. Nėra vienos sistemos, nes nusikalstamas pasaulis keičiasi ir nuolat atranda naujų būdų, kaip pakenkti sistemai, kaip neteisėtai gauti duomenis. Šitoje vietoje niekada negalima sustoti. Aišku, svarbu nelėtinti tempo ir būti žingsniu priekyje piktavalių.
Ar įsivaizduoja darbą naujoje Vyriausybėje?
Socialdemokratų vicepirmininkas Robertas Duchnevičius patvirtino, kad kalbėjo su partijos lyderiu, galbūt būsimu premjeru Mindaugu Sinkevičiumi apie tai, ar jis galėtų perimti Vidaus reikalų ministeriją iš jūsų. Ar jums tai nėra ženklas, kad jumis rimtai nepasitiki politinės partijos vadovybė? Kaip jūs tai priimate ir koks jūsų santykis su Mindaugu Sinkevičiumi? Ar įsivaizduojate darbą jo Vyriausybėje, jeigu jis ją formuotų?
V. Kondratovičius: Su visais socialdemokratais santykis yra dalykiškas, darbingas. Tikrai nesu žmogus, su kuriuo kažkas būtų susipykęs ar su kuriuo būtų daug nesutarimų. Aišku, kritiką priimu. Jeigu jos bus, priimsiu. Sprendimai priklauso partijai, pirmininkui, partijos tarybai. Kaip taryba nuspręs, taip ir dirbsime.
Dabar galiu pasakyti, kad šiuo atveju mums dar reikia daug dalykų padaryti. Faktiškai ir pereinamuoju laikotarpiu norėtųsi dirbti produktyviai, o ne eiti į kažkokius pamąstymus, kurie gali pakenkti darbui. Kaip bus, taip bus. Tai yra natūralus politinis procesas.
Ar galėjo visuomenę informuoti anksčiau?
Paaiškėjo dar vienas skandalas dėl duomenų nutekėjimo. Šįkart sveikatos apsaugos ministrė pranešė, kad iš Akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos buvo pavogti duomenys apie medikus. Nutekėjo apie 62 tūkst. duomenų. Jeigu galėtumėte atsukti laiką atgal, ar būtumėte visuomenę informavę greičiau?
V. Kondratovičius: Jeigu kalbame apie Vidaus reikalų ministeriją ir apie atvejus, kai turime prievolę informuoti visuomenę, tai jeigu būtų nutekėję asmens duomenys, tikrai būtume informavę iškart, jeigu tokį patvirtinimą būčiau turėjęs ir tada, ir dabar.
Kalbant apie paskyras arba dėžutes, tai yra tarnybinė infrastruktūra. Jeigu dabar būtų arba ateityje bus nustatyta, kad ten iš tikrųjų buvo informacijos, kuri galėtų patvirtinti, jog tai yra duomenys apie žmones, mes tikrai pasiektume tuos asmenis taip, kaip numatyta BDAR.
Šiuo atveju greičiausiai tai būtų Migracijos departamentas, kuris disponuoja ta informacija, arba kita Vidaus reikalų ministerijai pavaldi institucija ar įstaiga, kurioje saugomi duomenys apie žmones.
Ar buvo įmanoma to išvengti?
Kalbant apie Registrų centro skandalą, atrodo, kad jūsų ministerija buvo pirmoji, gavusi indikacijų, jog kažkas yra negerai. Tie signalai atėjo dar vasario mėnesį, kai, pavyzdžiui, gavote Neringos mero kreipimąsi. Jis klausė, kodėl kažkas iš ministerijos domėjosi jo duomenimis Registrų centre. Ar šiandien sakytumėte, kad jeigu jo kreipimasis nebūtų kažkur paklydęs biurokratiniame aparate, galbūt būtų buvę galima greičiau užkirsti kelią tiems nutekėjimams? Galbūt būtų nutekėję mažiau įrašų nei tie 600 tūkstančių?
V. Kondratovičius: Pagal faktą greičiausiai tie įrašai jau buvo nutekėję. Jeigu kalbame apie vasario pabaigą, matėme, kad kenkėjiška veikla jau buvo vykdoma anksčiau, ji buvo pradėta prieš tai. Aišku, reikia žiūrėti į visumą.
Ta duomenų bazė, kuri priklauso Registrų centrui, šiuo atveju iš tikrųjų nėra stebima Migracijos departamento, kuris naudojasi paslaugomis ir tikrina tam tikrus duomenis iš tos duomenų bazės. Faktiškai stebėsena, kas daroma toje bazėje, nėra vykdoma. Kaip matome, tai yra ne tik šio atvejo, bet ir apskritai visos sistemos problema.
Turime labai daug informacinių sistemų, labai daug valstybės duomenų bazių, jos jungiasi tarpusavyje, tačiau nėra aiškių procedūrų, nėra viskas sužiūrėta, nėra paprastos elementarios higienos tarp visų bazių. Dėl to atsiranda tokios skylės, kuriomis piktavališki asmenys gali pasinaudoti, sutrikdyti veiklą, stebėti, panaikinti arba paimti tam tikrą informaciją.
Jeigu pažiūrėsime į praėjusių metų NKSC pateiktą informaciją, buvo paveikta 106 tūkst. dėžučių, tai yra prieigų, ir daugiau negu 220 įmonių buvo paveiktos būtent tokiu pobūdžiu, kai buvo sukompromituotos dėžutės arba neteisėtai prieita prie tų informacinių dėžučių. Mastas tikrai yra labai didelis.
Net po paskutinių testų, mokymų, kuriuos atlikome, daugiau negu 12 proc. paspaudė gautas kenkėjiškas žinutes elektroniniame pašte. Tai yra apie 15 tūkst. žmonių. Beveik 4 proc. žmonių įvedė savo kodą, informaciją, kuri leistų prieiti prie informacijos ir toliau. Iš tikrųjų tai yra ne tik infrastruktūros problema, kurią šiandien matome.
Kitas dalykas, yra aiškios reguliacinės taisyklės tarp skirtingų informacinių bazių valdytojų, duomenų valdytojų ir duomenų tvarkytojų. Jos turi būti aiškiai surašytos, o svarbiausia – jų turi būti laikomasi.
Jeigu, pavyzdžiui, Registrų centro ir Migracijos departamento atveju būtų laikomasi visų sutartyje numatytų sąlygų, IP adresų, kada galima prisijungti, kiek duomenų galima per dieną paimti, tokių kiekių tikrai nebūtų. Reikia žiūrėti į tų sutarčių kontrolę.
Taip pat, aišku, svarbūs mokymai ir prevencija. Kalbame apie nuolatinius mokymus tam, kad žmonės įgytų atsparumą tokiems kenkėjiškiems veiksmams ir identifikuotų grėsmes dar prieš paspausdami kažkokią žinutę, laišką ar failą, kuris ateina į jų elektroninį paštą. Pagalvotų. Dažnai, aišku, kaip matome, visgi tai atsitinka.
Kova su kontrabandininkais
Vienas iš įdomių darbų, kurį siūlote padaryti, tai steigti generalinio inspektoriaus pareigybę, kad jai būtų atskaitingi visų ministerijai pavaldžių statutinių įstaigų korupcijos prevencijos ir imuniteto padaliniai. Šis siūlymas kilo po to, kai paaiškėjo, kad į kontrabandos schemas įsivėlė ir pareigūnai, ir pasieniečiai. Kaip tai galėtų padaryti kovą efektyvesnę?
V. Kondratovičius: Mes šiandien tiesiogiai matome, kad, pavyzdžiui, toje pačioje ministerijoje niekas nežino, kaip veikia imuniteto tarnybos. Arba žino, bet neturi tam tikros įtakos. Ta pareigybė būtų žmogus, kuriam būtų atskaitingos visos tarnybos, esančios kitose organizacijose.
Galbūt tai yra pirmas žingsnis į visos veiklos konsolidavimą. Matome, kad vienoje tarnyboje pavyksta geriau, kitoje – blogiau. Kalbant apie kovą su kontrabanda, pamatėme, kad, apjungus kriminalinės žvalgybos grupes į vieną jungtinę grupę, per pusę metų tikrai turime rezultatus, apie kuriuos šiandien kalbame.
Tai yra ir labai dideli sulaikymai, ir išaiškinti nusikaltimai. Šiuo atveju aš taip pat manyčiau, žiūrint į giminingų ministerijų praktiką, galbūt Krašto apsaugos ministerijos, Užsienio reikalų ministerijos, kuriose egzistuoja tokios pareigybės, jos tikrai veikia efektyviai.
Gal į detales dabar nenorėčiau eiti. Čia tikrai reikia pasėdėti ir pakalbėti. Idėja yra su darbo grupėmis. Jeigu to reikės, tikrai pasikalbėsime, pasitarsime ir įtrauksime į šią veiklą statutines įstaigas. Būtinai Generalinę prokuratūrą, nes jie yra atsakingi už kriminalinę žvalgybą, prižiūri visą šį reikalą. Tad tikrai dar turėsime ką nuveikti.
Visą „Žinių radijo“ laidą rasite čia:
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
