Šiandien, kovo 16 d., 17.30 val. Lietuvos rašytojų sąjungos rūmų salėje atminimo vakaru „Mūsų dvasios gyvens inkiluos“ bus paminėtos septyniasdešimt antrosios didžio lietuvių poeto, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Jono Strielkūno gimimo metinės.
Su meile kolegų rašytojų lietuviškų arimų vieversiu neretai vadintas įdomaus ir sudėtingo gyvenimo kelio poetas iki 1960‒ųjų gyveno ramų gyvenimą Lietuvos provincijoje, rašė eilėraščius „grynai sau“, kol 1966 metais buvo „atrastas“ legendinio lietuvių poeto Pauliaus Širvio. Su juo netrukus nepaprastai susidraugavo ir netgi, jo atsikviestas gyventi į Vilnių bei įdarbintas „Literatūros ir meno“ redakcijoje, buvo priglaustas „ant kambario“ gyventi.
Tais pačiais metais išėjo ir pirmasis J.Strielkūno eilėraščių rinkinys „Raudoni šermukšniai“. Per savo gyvenimą pernai miręs poetas išleido dar tuziną poezijos knygų, įsitvirtindamas lietuvių literatūros istorijoje tarp pačių iškiliausių visų laikų kūrėjų. 1996 metais poetas buvo pagerbtas ir pačiu aukščiausiu menininko įvertinimu ‒ Nacionaline kultūros ir meno premija.
2009‒aisiais, paskutiniaisiais poeto gyvenimo metais, Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla spėjo parengti (pačiam autoriui redaguojant) ir išleisti rinktinių viso gyvenimo jo eilėraščių dvitomį „Lyrika“, kuriame sudėtas visas J.Strielkūno kūrybinio palikimo branduolys.
Neįtikėtinai muzikalaus, itin dainingo kalbėjimo poetas garsėjo kaip sklandus rimuotojas. Ir šiandien ringuojančia eilute, klasikiniu ketureiliu, nepriekaištingai rimuotai rašančius poetus kolegos vadina „strielkūniškos“ stilistikos atstovais.
Kaip tik dėl to J.Strielkūno lyrika pamėgta dainuoti. Ir tokie iškiliausi vyresnės kartos kompozitoriai, kaip Benjaminas Gorbulskis, Vygandas Telksnys, Algimantas Raudonikis, ir šiandien kuriantys dainuojamosios poezijos atstovai (pavyzdžiui, Kostas Smoriginas, Gediminas Storpirštis) nemažą dalį jo eilėraščių pavertę populiariomis dainomis.
Meistriškas žodžio valdymas ir įgimtas poetinis muzikalumas lydėjo ne tik originaliąją J.Strielkūno kūrybą, bet taip pat ir vertimus, kurie kitą sykį net ir nutolę nuo originalo savy išlaikydavo poetinį krūvį ir sklandžią ritmiką. J.Strielkūnas Lietuvos publikai paliko galybę puikiai išverstų užsienio rašytojų kūrinių iš rusų, anglų, latvių, rumunų bei daugelio kitų kalbų.
Apie šio poeto indėlį ir svarbą lietuvių literatūrai atminimo vakare kalbės nuosekli šio poeto kūrybos tyrėja, asmeninė bičiulė ir bendražygė profesorė Viktorija Daujotytė, jau parašiusi, išleidusi monografiją apie J.Strielkūną „Gyvenimas prie turgaus“. Rodos, jos tiražas jau parduotas.
Kita artima poeto draugė nuo pat ankstyvos jaunystės aktorė Olita Dautartaitė paskaitys poeto eilių, dainuojamosios poezijos kūrėjas bei atlikėjas Kazimieras Jakutis pagros J.Strielkūno tekstais sukurtų dainų.
Rimvydas Stankevičius
