Kaip atrodo V. Putino sprendimų priėmimo procesas? – paklausė žurnalistas, apeliuodamas į M. Kasjanovo premjero patirtį.
„Tuometinis ir dabartinis Putinas – tai du skirtingi žmonės“, – atsakė M. Kasjanovas. Jo teigimu, kai jis buvo premjeras, „vyriausybė buvo nepriklausoma, mes vykdėme tas reforams, kurių norėjome, ir kurias palaikė visuomenė“. Dabar „režimas yra autoritarinis, ministrai – viso labo V. Putino pagalbininkai, jie nedirba kaip viena komanda. Sprendimus priima V. Putinas, be konsultacijų. O jeigu jis ir konsultuojasi, tai su žmonėmis iš savo artimiausiųjų rato, ypač – iš buvusio KGB rato“, – aiškino M. Kasjanovas.
Tačiau V. Putinas išlieka itin populiarus, pažymi žurnalistas.
„Nes jis populistas ir kalba prieštaringus dalykus priklausomai nuo to, į ką kreipiasi – į užsienį ar didžiųjų miestų gyventojams ar regionams. Rusijoje dauguma gyventojų – arba bent jau, daugiau nei 50 proc. – informaciją gauna tik iš valstybinių kanalų, o ten jau yra gryna propaganda. Taigi 50 proc. V. Putinui jau garantuoti. Prie šios daugumos nuolatos kažkas prisijungia, o kažkas pasitraukia. Jeigu jūs žvilgtelėsite į apklausą, tai pamatysite, kad už V. Putiną balsuotų vos 53 proc. piliečių: tai tie patys žmonės, kaip ir 2012-ais. Jo palaikymas neišaugo. Tačiau jis išties yra itin populiarus Krymo dėka. Šis žingsnis iš tiesų buvo puikiai apskaičiuotas“, – pažymėjo M. Kasjanovas.
Xavieras Colas atkreipė dėmesį, kad V. Putinas Ispanijoje yra populiarus tiek pačių radikaliausių kairės atstovų, tiek ir ultradešiniųjų tarpe.
„Būtent. Ir Prancūzijoje. Ir Graikijoje. Visa esmė jo populizme – instrumente, kurį ultradešinieji ir radikali kairė naudoja savo sferoje. Jis elgiasi kaip stiprus lyderis: vietoje neliečiamų demokratinių normų, kurių rezultato planuoti nepavyksta, jis stengiasi, kad rezultatai visada būtų nusakomi, o pats jis išliktų nenusakomas, kad niekas nesikeistų“, – pareiškė M. Kasjanovas.
Kokia pati didžiausia Vakarų daroma klaida elgesyje su Vladimiru Putinu?
„Manymas, kad V. Putinas – visos Rusijos visuomenės atstovas, o rusai nori gyventi demokratijoje, kurioje valdo V. Putinas“, – atsakė M. Kasjanovas.
Ar bus įgyvendinti Minsko susitarimai? – paklausė žurnalistas.
„Nujaučiu, kad Rusijos valdžia nesiekia vykdyti susitarimų ir perduoti sienos kontrolę tarptautinėms ar Ukrainos pajėgoms, o tai yra kertinis visos šios istorijos aspektas. V. Putinas nori išsaugoti šį konfliktą „įšaldyta“ forma ir diktuoti ekonomines ar visuomenės gyvenimo sąlygas“, – mano M. Kasjanovas.
Taip pat politikas pranešė, kad jos partija ruošiasi rinkimams į Dūmą. Jo teigimu, „be propagandos ji galėtų gauti iki 18 proc., o po dviejų metų mes galime gauti iki 30 proc. balsų. Tačiau pažiūrėsim. Greičiausiai, mums išvis neleis ten patekti“.
Ar M. Kasjanovas ruošiasi jungtis kartu su Michailu Chodorkovskiu ir Aleksejumi Navalnu?
„M. Chodorkovskis nenori stoti į partiją, nes gyvena užsienyje. Tai yra išmintinga. A. Navalnas turi savo politinę organizaciją, nors ir neregistruotą. Ateityje mes jungsime mūsų partijas, tačiau kol kas veikiame koalicijos vardu“, – atsakė M. Kasjanovas.
Kaip dabar reikalai klostosi Rusijoje?
„Nei užsienio, nei Rusijos investuotojai nepasitiki V. Putinu. Vienintelis ekonominio vystymosi variklis – tai pinigų spausdinimas, kairiųjų vyriausybių stiliumi. V. Putinui to nesinori, tačiau kitam modeliui būtinas privataus sektoriaus pasitikėjimas, kurio paprasčiausiai nėra. Todėl V. Putinas turi nuspręsti. Artėjantys metai, kai vyks rinkimai į Dūmą, gali tapti lūžio momentu. Galimai, pasikeis politinė situacija, nes reikės užkrauti dalį atsakomybės ir opozicijai, dabar juk situacija labai paprasta: V. Putinas atsako už viską. O rusai negali amžinai pasiduoti versijai, amžinai dėl visko kaltos JAV“, – pareiškė M. Kasjanovas.
Anot M. Kasjanovo, V. Putino padėtis yra stabili, valdžios vertikalė yra itin patvari.
Ar pastebimi kokie nors nepaklusnumo požymiai? – klausia žurnalistas.
„Kai kurie yra: pavyzdžui, Ramzanas Kadyrovas, kuris pozicionuoja save priekyje rusų spec. tarnybų, pareikšdamas, kad jis taip pat kita valdžia, be V. Putino. Jis demonstruoja, kad sistema ne tokia jau ir stabili. Kitas įtrūkimas – ekonomika, kuri jau metai kaip nebefunkcionuoja, – pareiškė M. Kasjanovas. – Ekonominio augimo nėra, tačiau finansinė valstybės situacija yra pakankamai nebloga. Yra resursai, tačiau jų užteks tik dar vieniems metams. Matyti, naftos kainos vėl neišaugs, nors V. Putinas apie tai svajoja. Praėjusiais metais jis visiems pareiškė: naftos kainos nukrito, pas mus problemos. O žinote, kaip jis pasiūlė įveikti tas problemas? Visiems pakentėti ir palaukti, kol kainos vėl neišaugs. Štai taip atrodo jo lyderystė“.
Rusai renkasi stabilumą, o ne laisvę, konstatavo žurnalistas.
„Rusai nori ir vieno ir kito. Tikros laisvės jie niekada ir neturėjo, tik neseniai patyrė pirmuosius pojūčius. Todėl daugiausiai opoziciją palaikymo sulaukia iš tų, kuriems nuo 25 iki 45 metų“, – pažymėjo M. Kasjanovas. Jis pridūrė, kad Rusijoje, skirtingai nuo Ispanijos, nėra konsoliduotos pilietinės bendruomenės.
Reiškia, tai laiko klausimas. Ar Rusija paprasčiausiai kitokia? – klausia žurnalistas.
„Rusija kitokia, tačiau tai nereiškia, kad ji negali būti demokratine valstybe. Mes čia balsavome už konstituciją. O valdžios prievolė – leisti žmonėms naudotis savo teisėmis. V. Putinas ją apribojo“, – pažymėjo M. Kasjanovas.
