Seimo narį kalbino žurnalistas Artūras Anužis.
Ponas Matai, ar teisingai supratome, kad jums kyšį siūlė pono Puidoko padėjėjas?
Taip, tai buvo panašiai prieš mėnesį. Seimo patalpose atsiradus kontaktui žmogus tam tikroje situacijoje pasiūlė man 50 tūkst. eurų kyšį dėl vieno įstatymo projekto.
Aš tada nuėjau į STT, papasakojau visą situaciją ir mes žiūrėjome, kaip viskas vystysis toliau.
Ar buvo konkrečiai minimos sumos, kokio lygio buvo tas kyšio siūlymas?
Tai buvo konkreti aiški suma ir pasakytas teisės aktas, ir situacija, ką reikėtų padaryti – paveikti mano frakcijos narius, kad jie irgi padarytų tai, ko yra prašoma. Kad aš juos paveikčiau daryti taip, kaip reikia.
Aš kaip suprantu, jūs konkrečiai nepasakėte „ne“. Jūs su STT imitavote nusikalstamos veikos modelį ir tie žmonės, kurie bandė jus papirkti, to nežinojo?
Aš iš karto pasakiau ne ir kad tokie „bajeriai“ nepraeis. Buvo nusiųstas aiškus signalas, aiškiai artikuliavau, kad ne ir kad jaunuolis ne čia pataikė.
Jei teisingai suprantu, tai jūs pasakėte ne, bet jie buvo atkaklūs?
Jie yra atkaklūs žmonės.
Ponas Maldeiki, o kai jums kyšį siūlo Seimo nario padėjėjas, jūs, tikriausiai, suvokiate, kad čia ne pats Seimo padėjėjas sugalvojo? Ar dažnai taip būna, kad Seimo nario padėjėjai veikia savarankiškai?
Tai aš tikiuosi į visa tai atsakys tyrimas. Tas tyrimas, kuris vyko šį mėnesį ir kuris artimiausiu metu, aš tikiuosi, toliau rutuliosis. Pirmuosius sulaikymus mes jau matome.
Be abejo, 50 tūkstančių, kurie man buvo pasiūlyti, tai, jei žmogus gauna, pavyzdžiui, 1000 eurų, tai jis turėtų dirbti daug metų. Todėl tikriausiai čia ne jo pinigai. Turbūt jis tik žmogus, kuris yra siunčiamas.
Tikriausiai, todėl ir siunčiamas jis, nes tu rizikuoji, eini pas žmogų, iš kurio tu nežinai, kokį atsakymą gausi, bet tu esi sunkioje situacijoje.
O jums nebuvo konkrečiai įvardinta, kas prašo tokios paslaugos?
Aš negaliu atskleisti šios informacijos. Čia jau tegu papasakoja prokurorai visą situaciją. Kai aš turėsiu galimybę, papasakosiu.
O kaip jūs žiūrite į Puidoko situaciją?
Aš nesu teisininkas, aš žiūriu per paprastą politinę prizmę ir man, tiesą pasakius, net keista. Mes kalbame apie kažkokią Seimo nario privilegiją – gali ar negali paimti teismo sprendimu galbūt vieno iš nusikaltimo įrodymų.
Aš tai, ką mačiau vakar, traktuoju kaip aiškią gynybinę taktiką. Ji labai protinga, ji gerai apgalvota šioje situacijoje, bet aš nemanau, kad tai išdegs. Tai yra žaidimas stengiantis užimti tam tiktą poziciją. Tai matėme visose korupcinėse bylose.
Visą pokalbį žiūrėkite reportaže, esančiame straipsnio pradžioje.
