Lietuvos studentų atstovybių sąjunga džiaugiasi vis aktyvesnėmis diskusijomis ir iniciatyvomis spręsti aukštojo mokslo problemas, tačiau didelį nerimą kelia proceso spontaniškumas ir faktų bei situacijos analizių stoka.
Sistemą reformuoti siekiama akademinei bendruomenėje nesutarus dėl bendrai suvokiamų aukštojo mokslo sektoriaus problemų ir jas sukėlusių priežasčių. Neaiškūs ir viešai nedeklaruojami skatinamos reformos tikslai, nėra apsispręsta ir sutarta dėl elementarių principų – universitetų, studentų skaičiaus, plėtojamų specialybių, mokslo krypčių ir kitų dalykų.
Priešingai nei akcentuojama pastaruoju metu priimtuose dokumentuose ir išsakytose pozicijose, LSAS nemano, jog finansavimo sistema yra pagrindinis aukštojo mokslo reformos tikslas, kurį įgyvendinus bus išspręsta dauguma aukštojo mokslo sektoriaus problemų. Finansavimo sistema yra tik reformos detalė, o pagrindiniu reformos tikslu turėtų tapti kokybės užtikrinimas.
Pagrindiniai aukštojo mokslo reformos dalyviai yra studentai, todėl jų dalyvavimas ir nuomonės išreiškimas, kuriant ateities sistemą, yra būtinas.
Lietuvos studentų atstovybių sąjunga džiaugiasi, jog jau imamasi veiksmų, būtinų aukštojo mokslo sistemai reformuoti, tačiau prašo atsakingų institucijų susilaikyti nuo skubotų bei abejotinų sprendimų priėmimo ir ragina visuomenę atsakingai ir aktyviai dalyvauti vykstančiuose procesuose.
LSAS išskiria šiuos reformos trūkumus:
- Nėra nustatyti ir viešai deklaruoti Lietuvos siekiai ir prioritetai plėtojant aukštojo mokslo sistemą;
-Skatinamos reformos tikslai ir principai nėra aiškiai ir konkrečiai apibrėžti;
-Finansavimo sistema yra tik reformos detalė, todėl finansavimo sistemos įgyvendinimas turi būti neatsiejama aukštojo mokslo reformos dalis, kuri negali būti įgyvendinama atskirai.
-Aukštųjų mokyklų tinklas nėra optimalus, jame pernelyg išpūsta administracinių aparatų sistema, o kai kurios studijų programos dubliuojasi ir yra sukurtos dirbtinai, siekiant pritraukti kiek įmanoma daugiau studentų;
-Studijų programų akreditacija yra politizuota;
-Aukštųjų mokyklų statusas ir autonomija apibrėžtos neaiškiai;
-Neaiškiai ir abstrakčiai pateikiama paskolų ir socialinių stipendijų teikimo ir finansavimo tvarka.
-Nediskutuojama apie studentų skaičiaus perskirstymą tarp aukštojo mokslo ir profesinį išsilavinimą teikiančių institucijų.
Lietuvos studentų atstovybių sąjunga išskiria principus, į kuriuos būtina atsižvelgti reformuojant aukštojo mokslo sistemą:
-Kelti studijų programų, dėstymo kokybę;
-Kelti profesinio išsilavinimo prestižą;
-Piliečių noras ir galimybės studijuoti neturi būti varžomi. Būtina užtikrinti studijų lankstumą;
-Turi būti užtikrinama vienoda trijų studijų formų – dieninės, vakarinės ir neakivaizdinės – kokybė bei vienodas studijuojančiųjų šia forma traktavimas;
-Turi būti suderintas mokslo bei dėstymo santykis. Geras, t.y. kompetentingas dėstytojas yra ne tik pedagogas, bet ir žmogus, atliekantis mokslinius tyrimus. Būtina dėstytojams sudaryti sąlygas greta darbo su studentais užsiimti aktyvia moksline veikla;
-Studijų procesas privalo remtis studentų ir dėstytojų tarpusavio pagarba ir bendradarbiavimu;
-Ne rečiau kaip kas keturis metus aukštosiose mokyklose turėtų būti atliekami Europos aukštųjų mokyklų tinklų bei nepriklausomų ekspertų auditai, kurių išvados turėtų būti prieinamos visuomenei
-Būtina subalansuoti valstybinio ir privataus aukštojo mokslo sektorių santykį, sudarant palankesnes sąlygas pastarojo sektoriaus plėtrai;
-Būtina atsižvelgti į tai, kad aukštųjų mokyklų specifika yra skirtinga, todėl joms negali būti taikomi visiškai vienodi kriterijai (pvz., kaip meno mokyklose).
-Vertinant studijų kokybę turi būti didinama studentų įtaka, atsižvelgiama į jų nuomonę ir pastabas. Pageidautina, kad be formalios sistemingos dėstytojų atestacijos, būtų sistemingai vykdomos studentų apklausos dėl įvairių dėstymo proceso ir kokybės aspektų. Dėstytojų atestacijų išvados turi būti prieinamos kiekvienam universiteto bendruomenės nariui (t.y. ir studentams). Siekiant, jog nebūtų daroma įtaka studijų programų kokybės vertinimui, būtina Studijų kokybės vertinimo centrui suteikti nepriklausomumo statusą;
-Studentai privalo turėti balso teisę aukštųjų mokyklų valdyme; turi būti užtikrintas visapusiškas studentų interesų gynimas, galimybė prisidėti valdant su aukštojo mokslo sistema susijusius procesus; Studentų atstovybėms aukštųjų mokyklų valdymo organuose turėtų būti skiriama ne mažiau kaip 20 proc. balsų;
-Visiems aukštosios mokyklos studentams turėtų būti atstovaujama aukštosios mokyklos valdymo organuose per studentų atstovybę;
-Aukštosios mokyklos turėtų išlaikyti bendradarbiavimo ryšius su buvusiais studentais. Turi būti siekiama įkurti „Alumni“ draugijas, kurių atstovai būtų įtraukiami į aukštųjų mokyklų valdymą;
LSAS siūlo:
• Iki 2007 rugsėjo 1d. numatyti kaip bus subalansuotas studentų pasiskirstymas tarp sektorių, numatant veiksmus profesinio sektoriaus populiarinimui ir stiprinimui.
• Iki 2007 rugsėjo 1d. parengti detalią informacinę bazę moksleiviams apie aukštųjų mokyklų, studijų programų kokybę ir akreditaciją; absolventų įsidarbinamumo rodiklius ir per 5 pirmus darbo metus gaunamų pajamų vidurkį; dėstytojų kvalifikaciją, jų amžiaus vidurkį bei studentų nuomonę apie dėstančius dėstytojus; aukštosios mokyklos infrastruktūrą, bendradarbiavimą su socialiniais partneriais; stipendijų ir kitas skatinimo sistemas; praktinį studentų rengimą; mobilumo galimybes.
• Iki 2007 rugsėjo 1d. pateikti aiškią ir skaičiavimais pagrįstą paskolų teikimo metodiką, nurodant, kaip bus užtikrintas nekintantis aukštojo mokslo sistemos prieinamumas;
• Iki 2007 rugsėjo 1 d. apibrėžti aukštųjų mokyklų statusą, atskaitomybės visuomenei tvarką, autonomijos ribas, atsakant į turto valdymo ir kitus su autonomija susijusius klausimus.
• Iki 2008 m. sausio 1d. parengti reformos pasekmių analizę, numatant priemones, kaip bus išvengta neigiamų padarinių;
• Iki 2008 m. rugsėjo 1 d. optimizuoti aukštųjų mokyklų tinklą, atsisakant besidubliuojančių ir nepagrįstai sukurtų studijų programų, administracinių aparatų, aukštųjų mokyklų,
Dėl spontaniškumo ir neapgalvotų veiksmų reformuojant sistemą padarytos klaidos per trumpą laiką gali Lietuvai padaryti žalos, kuriai ištaisyti prireiktų didelių finansinių, intelekto ir laiko išteklių.
Aukštojo mokslo kokybė tiesiogiai lemia valstybės vystymąsi ir gerovę, todėl priimant bet kokius sprendimus kviečiame atsižvelgti į Lietuvai aktualias problemas, ypač į jaunimo emigracijos klausimą, kurį netinkami sprendimai gali dar labiau paaštrinti.
Kokybiškai veikianti aukštojo mokslo sistema yra valstybės gerovės pagrindas.
