Lietuvoje sparčiai daugėjant nuo azartinių lošimų priklausomų žmonių, dalis šio verslo organizatorių nuogąstauja, kad valdžia gali pasekti kai kurių kaimyninių šalių pavyzdžiu ir imti drastiškai riboti ar net uždrausti tokią veiklą.
Todėl Nacionalinė lošimų ir žaidimų verslo asociacija siūlo Seimui ir Vyriausybei nedelsiant skelbti moratoriumą naujoms lošimų vietoms ir atlikti išsamų šios rinkos auditą. Tačiau atitinkamos įstatymų pataisos kol kas stringa Seime.
Nuosaikesnius nei kazino siūlomos pramogos, lošimų operatorius vienijančios Nacionalinės lošimų ir žaidimų verslo asociacijos (NLŽVA) praėjusią savaitę paskelbtame pranešime sakoma, kad lošimų verslas turi būti ribojamas, tačiau tai turi būti daroma pagal skaidrius ir aiškius visuomenės ir verslo interesus ginančius principus. Asociacijos nuomone, dabar galiojantis Azartinių lošimų įstatymas tokių principų nenumato, o azartinių lošimų plėtra priklauso tik nuo administracinių Valstybinės lošimų priežiūros komisijos sprendimų.
NLŽVA valdybos pirmininkas Samoilas Kacas naujienų portalui „Balsas.lt“ sakė nuogąstaująs, kad tokia padėtis ir augantis nuo lošimų priklausomų žmonių skaičius kelia grėsmę pačiam lošimų verslui.
„Paprastai tai baigiasi arba labai griežtais apribojimais, arba apskritai verslo uždraudimu“ - pastebėjo NLŽVA vadovas. Pasak jo, pernai griežti apribojimai buvo įvesti Rusijoje bei Latvijoje. S. Kacas pastebėjo, kad jei laiku nesiimama politinių sprendimų, valdžiai dažniausiai tenka griebtis administracinių priemonių.
Pasak S. Kaco, remiantis ES valstybių patirtimi, Lietuvoje turėtų būtų atliktas išsamus sveikatos, socialinės, ekonominės, finansinės ir kriminogeninės būklės azartinių lošimų rinkoje auditas, o remiantis jo rezultatais reikėtų formuoti šią rinką reguliuojančius viešosios politikos principus. LŽVA prezidentas pridūrė, kad valstybė turėtų riboti azartinių lošimų pasiūlą, o ES teisė palieka tokių sprendimų galimybę nacionalinei bendrijos šalių teisei.
„Šiandien lošimų verslas plaukia visiškai nevairuojamas“, - įsitikinęs S. Kacas.
Aktyviai lošimų verslą reguliuojančias įstatymų pataisas teikiantis Seimo narys konservatorius Jurgis Razma negalėjo pasidžiaugti didele siūlomų projektų sėkme. Naujienų portalui „Balsas.lt“ parlamentaras sakė pateikęs du lošimų įstatymų projektus. Viename iš jų buvo siūloma riboti lošimo namų skaičių apskrityse priklausomai nuo jų gyventojų skaičiaus. Tačiau Seimo Biudžeto ir finansų komitetas jo nepriėmė, pasiūlė grąžinti tobulinti.
Parlamentaras pridūrė, kad teoriškai lošimų verslo plėtrą ir lošimo namų skaičių galėtų reguliuoti savivaldybės, paprasčiausiai neišduodamos leidimų naujiems pretendentams. „Tačiau tokie atvejai pasitaiko labai retai“ - pastebėjo J. Razma. Pasak jo, paprastai lošimų operatoriai pažada įrengti kokią nors vaikų žaidimų aikštelę ir savivaldybės tokius leidimus duoda.
Seime įregistruotas ir dar vienas įstatymo projektas, kuriame siūloma įdiegti lošimo namuose kasos aparatus. „Jei ten sukasi dešimtys milijonų, tai kaip turėtų jaustis koks nors kiosko savininkas, kuriam kasos aparatą turėti privaloma.
Šiose įstatymo pataisose siūlomi ir kitokie lošimų priežiūros komisijos formavimo principai. Dabar du jos narius tvirtina Prezidentas, du – Seimo pirmininkas ir dar du – premjeras. Pasak J. Razmos, dabartinė tvarka įteisina padėtį, kai keturi komisijos nariai atstovauja vienai partijai. O tai sudaro galimybę partijų finansavimu rūpintis ir per lošimų organizatorius.
