• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

„Priėmimas į universitetą buvo prastesnis nei pernai, bet ne tragiškas“, – vakar spaudos konferencijoje sakė ŠU studijų prorektoriaus Juozas Pabrėža.

REKLAMA
REKLAMA

ŠU studijos šiemet bus suformuotos su 31 programa. Reikalingo stojančiųjų minimumo nesurinko septynios studijų programos. Skaudžiausias netikėtumas – Humanitariniame fakultete. Čia reikiamo skaičiaus nesurinko ne tik rusų, bet ir lietuvių filologija.

REKLAMA

„Lietuvių filologija – didžiausia netektis, – sako J. Pabrėža. – Tokios tradicijos, tokia profesūra!“.

Laikina išeitis – lietuvių filologijos ir komunikacijos programa, kuri šiemet pateko tarp dešimties populiariausiųjų programų.

Dvi studijų programos buvo nesėkmingos Menų fakultete: dailė bei taikomoji dailė ir verslas. Pastaroji programa pastaraisiais metais buvo populiari.

Edukologijos fakultete stojančiųjų dėmesio nesulaukė pradinio ugdymo pedagogika, Matematikos informatikos fakultete – dviguba matematikos ir informatikos studijų programa, Gamtos mokslų fakultete – fizika.

REKLAMA
REKLAMA

Paminėjo 60metį ir viskas?

„Nėra buvę, kad į šią programą nesurinktume studentų, be galo liūdna. Pernai minėjome lietuvių kalbos 60–metį Šiaulių aukštojoje mokykloje, tai – viena iš seniausių programų“, – sako Humanitarinio fakulteto dekanas profesorius daktaras Bronius Maskuliūnas.

Dekanas vardija keletą galimų priežasčių: bendra stojimo situacija Lietuvoje, populiaresnė lietuvių filologijos ir komunikacijos programa, ir tai, kad jaunimui nebelabai rūpi gimtoji kalba ir literatūra.

Mažėjant studentų, mažėja ir dėstytojų. Pasak B. Maskuliūno, per pastaruosius keletą metų fakultete neliko apie 20–ies etatų. Dekanas tikisi, kad susiklosčiusi situacija – laikina, studentai į šią programą grįš.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Geriausi dėstytojai liūdi

„Liūdni dalykai“, – atsidūsta ŠU Humanitarinio fakulteto dėstytojas, Lietuvių kalbos draugijos Šiaulių skyriaus pirmininkas Algirdas Malakauskas. – Šia specialybe džiaugėmės, katedra dėjo daug pastangų, susiformavo labai kvalifikuotas, galima sakyti, vienas geriausių Lietuvoje kolektyvų, kuriame išlaikyta kartų pusiausvyra.“

Pasak dėstytojo, katedra jau sumažėjo trimis etatais. Jei nebus pirmojo kurso, ateityje etatų gali dar mažėti.

Pavojaus varpais jau buvo galima skambinti pernai. Pirmąjį lietuvių filologijos kursą baigė 9 lituanistai, antrąjį – apie 15.

REKLAMA

A. Malakausko teigimu, lituanistų niekam nebereikia, visos darbo vietos užpildytos, belieka registruotis Darbo biržoje.

Kai darbų nėra, perspektyvos liūdnos. Be to, nemažai studentų išvažiavo studijuoti į užsienį. „Kas stos į mokamą lietuvių filologijos vietą?“ – retoriškai klausia dėstytojas.

A. Malakauskas sako, kad pastaraisiais metais buvo kritęs lietuvių filologiją besirinkusių studentų žinių lygis: „Dabar iš priimtų pusė ar trečdalis būna niekam tikę. Studijuoja lietuvių kalbą, o pasirengimas – baisus“.

REKLAMA

Dėstytojas svarsto: mažėja studentų, dėstytojų, tad gal po dvidešimties metų beliks buitinė kalba, kuria susikalbės atvažiavę kinai? Gal nebereikės bendrinės kalbos, kuri dabar, kiek galima, puoselėjama?

Krepšelių mažėjo

Šiaulių universitetas šiemet gavo 326 valstybines vietas (krepšelius) – 64 procentus praėjusių metų derliaus (praėjusiais metais – 512). Daugiausia krepšelių gavo Technologijos (82), Socialinės gerovės ir negalės studijų (55), Humanitarinis (45) ir Edukologijos (38).

Pasak J. Pabrėžos, sėkmingiausiai šoktelėjo Socialinės gerovės ir negalės studijų bei Edukologijos fakultetai, turintys pedagogų rengimo programas. Šie fakultetai pernai pagal krepšelius buvo pačiame sąrašo gale.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tik 35 krepšelius gavo Socialinių mokslų fakultetas (pernai – 88), 33 – Menų fakultetas (pernai – 65). Matematikos ir informatikos fakultetas turi 23, Gamtos mokslų fakultetas – 15 krepšelių.

Į populiariausių ir paklausiausių (pagal surinktą krepšelių kiekį ir pasirinkimų prioritetus) studijų dešimtuką pateko po tris Technologijos bei Socialinės gerovės ir negalės fakultetų programas.

Pirmojoje vietoje – ekonomika (25 krepšeliai, ją pirmu pageidavimu įrašė 146 asmenys). Penketuke yra ir statybos inžinerija, specialioji pedagogika, edukologija, elektronikos inžinerija.

REKLAMA

Dešimt populiariausiųjų programų surinko 188 krepšelius (58 procentus visų krepšelių).

Į mokamas studijas pakviesta 590 abiturientų. Populiariausios ir paklausiausios mokamų studijų programos išliko tos pačios, kaip ir pernai: penkios socialinių mokslų srities programos, prie jų dar prisijungė viena humanitarinė – anglų kalba.

Pirmosios pakopos studijoms ŠU šiemet priėmė 916 studentų. Antrosios pakopos studijas pasirinko 350 studentų, ŠU Tęstinių studijų institute pasirašyta sutarčių su 250 asmenų. Šiuo metu skaičiuojama apie 100 studentų, kurie stoja į aukštesnius kursus (procesas vyks iki rugsėjo), prisidės pasirinkę tikslines magistrantūros studijas. Nuo rugsėjo 1 iki 10 ŠU vyks priėmimas į doktorantūros studijas.

REKLAMA

Iš viso šiuo metu skaičiuojama 1616 naujų studentų, manoma, kad šis skaičius išaugs iki 1800. Praėjusiais metais rugpjūčio pabaigoje jų buvo 2500.

Geras lituanistasvertybė

Vienas iš lietuvių kalbos korifėjų – Kazimieras Romualdas Župerka, ŠU profesorius, humanitarinių mokslų habilituotas daktaras, Šiaulių miesto Garbės pilietis. Jis 1954 metais buvo tarp pirmųjų studentų, pasirinkusių tuometiniame Šiaulių pedagoginiame institute pradėtą dėstyti lietuvių kalbos ir literatūros specialybę.

„Pirmiausia neliko prancūzų, paskui – vokiečių, rusų kalbos, dabar ir lietuvių, – vardija profesorius. – Žinote, gryna filologija. Žmonės samprotauja: ką aš su ja darysiu? Humanitarinis išsilavinimas nebe taip vertinamas.“

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Guodžia tai, kad šiemet ŠU surinkta lietuvių kalbotyros magistro studijų grupė. Lietuvių filologų bakalauro grupės pastaraisiais metais buvo formuojamos nedidelės – iš mažiausiai dešimties žmonių. Studentai dažniau rinkosi ir renkasi mišrias filologijos specialybes.

Lietuvių filologijos nepopuliarumo priežastys, pasak K. Župerkos, akivaizdžios. Dalis studentų išvažiuoja į užsienį, kiti renkasi kol kas labai populiarią teisę, ekonomiką, vadybą. Geriausi būsimieji lituanistai važiuoja studijuoti į Vilniaus universitetą.

„Žinoma, labai graudu. Visuomenė truputį nesusigaudo: pasinešė į tuos mokslus, kur, atrodo, bus pinigai, perspektyvos. Geras lituanistas yra didelė vertybė, kol dar turime lietuvių kalbą“, – įsitikinęs K. Župerka.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų