Didėjantys skaičiai rodo, kad vis daugiau verslo atstovų stengiasi būti sąmoningai atsakingi ir savo klientams užtikrinti bei viešai parodyti, jog kainas iš litų į eurus perskaičiuos sąžiningai.
UAB „Aradva“ taip pat prisijungė prie Geros verslo praktikos, įvedant eurą, memorandumo. Šios įmonės vyresnioji buhalterė Asta Mickuvienė sakė: „Neketiname užsidirbti papildomai vien dėl euro įvedimo, žmonėms ir taip jau sunku.“
A. Mickuvienė pasakojo, kad jos įmonė, ruošdamasi euro įvedimui, atnaujino programinę įrangą, įsigijo naujų kainų etikečių, kainų žymeklių, euro banknotų tikrintuvų. Prekės suženklintos dviem valiutomis, o kainos perskaičiuotos sąžiningai.
Tiesa, pasak buhalterės A. Mickuvienės, verslui tikrai uždėta labai didelė našta, nes vien programinės įrangos atnaujinimas – milžiniškas ir brangus darbas. Tačiau kainos šioje įmonėje nepakilo, nes baiminamasi netekti klientų.
UAB „Baltic Sewing Company“ atstovas Kęstutis Pauža pasakojo, kad svarbiausi darbai ruošiantis euro įvedimui – sąžiningai perskaičiuoti kainas ir darbuotojų atlyginimus.
„Esame atsakinga įmonė tiek užsakovų, tiek darbuotojų akyse, todėl prisijungdami prie memorandumo tai primename ir dar kartą patvirtiname“, – į klausimą, kodėl nusprendė prisijungti prie Geros verslo praktikos, įvedant eurą, memorandumo, atsakė K. Pauža.
Taip pat balsas.lt domėjosi, kokią įtaką euro įvedimas turės įmonės UAB „Baltic Sewing Company“ veiklai.
„Esame eksportu užsiimanti įmonė, dirbame ES, todėl bus daug paprasčiau dirbti, nes ir kainas savo klientams, ir atlyginimus darbuotojams skaičiuosime ta pačia valiuta. Taip bus išvengta konvertavimo problemų ir kitų žmogiškųjų veiksnių“, – kalbėjo K. Pauža.
Be to, UAB „Baltic Sewing Company“ atstovas patikino, kad jų įmonės kainų pokyčiams euro įvedimas įtakos neturės.
„Mūsų kainų pokyčiams (tiek teigiamiems, tiek neigiamiems) įtaką daro tik žaliavų kainų pokyčiai“, – sakė K. Pauža.
Lietuvos verslininkai – sąžiningiausi
„Jei tendencijos ir toliau nesikeis, galėsime konstatuoti, kad Lietuvos verslininkai kur kas kruopščiau atliko euro įvedimo namų darbus nei jų kolegos Estijoje bei Latvijoje. Kita vertus, nors skaičiai rodo, jog didžioji dalis Lietuvos verslininkų elgiasi sąžiningai, kontrolės masto tikrai neplanuojame mažinti. Ir toliau 17 priežiūros institucijų inspektoriai kiekvieną darbo dieną atliks daugiau nei 100 patikrinimų, fiksuodami prekybos ir paslaugų teikimo vietų veiklą visų 60 savivaldybių teritorijose“, – sakė Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktorius dr. Feliksas Petrauskas.
17 priežiūros institucijų inspektoriai atliko 7 530 prekybos ir paslaugų vietų patikrinimų dėl kainų nurodymo litais ir eurais, nustatė 541 pažeidimą. Lietuvoje patikrinimų, per kuriuos aptikta pažeidimų, dalis sudaro kol kas 7,2 proc. visų patikrinimų. Estijoje ir Latvijoje pirmaisiais kontrolės mėnesiais pažeidimų rasta per daugiau nei 40 proc. patikrinimų.
