Tinklinio specialistai neigia kalbas, kad Lietuvos moterų ir vyrų rinktinių dalyvavimas atrankos turnyruose – pinigų išmetimas į balą. Smėlio aikštėse įsitvirtinęs tinklinis atgimsta ir salėse – po ilgos pertraukos šalies moterų ir vyrų rinktinės grįžo į tarptautines arenas. Pirmasis Lietuvos salės tinklinio rinktinių bandymas išplaukti į didžiuosius vandenis buvo 1992 m., kai abi nacionalinės komandos debiutavo Europos čempionato atrankos turnyruose, tačiau niekur toliau nenukeliavo. Šalies moterų rinktinei dar buvo suteiktas antras šansas 1994 m., bet bandymas vėl buvo nesėkmingas. Ir nuo to laiko – visiškas štilis. Visi pagrindiniai žaidėjai išsivažinėjo, susirado klubus užsienyje. Viena esminių priežasčių, kodėl toliau rinktinės nebuvo formuojamos, – finansinės bėdos. Lietuvos tinklinio federacija (LTF) gyveno varganai, vos galėjo sudurti galą su galu, ir apie suaugusiųjų rinktines nebuvo nė kalbos.
Nenorėjo veltis į avantiūras
„Tuo metu federacijos biudžetas buvo toks, kad jo neužtekdavo net kelioms nacionalinės rinktinės treniruočių stovykloms. O užsiimti avantiūra ir likti kažkam skolingiems nenorėjome“, – sako LTF generalinis sekretorius Juozas Lapeika. Tačiau tinklinis šalyje visiškai neužgeso. Vyko Lietuvos čempionatai, kuriuose, tiesa, žaisdavo nedaug komandų, o ir tinklininkų meistriškumas buvo mėgėjiško lygio. Esant tokiai situacijai, LTF nusprendė patį didžiausią dėmesį skirti jaunių komandoms, užsiauginti naują žaidėjų kartą.
Lietuvos merginų ir vaikinų rinktinės pradėjo dalyvauti Europos jaunių čempionato atrankos turnyruose. Tačiau nesėkmingai. Ar jaunių ekipos 2015 m. sausio pradžioje dalyvaus Europos pirmenybių atrankos varžybose, LTF svarstys birželio mėnesį, dabar ta tema vyksta diskusijos.
Abiejose komandose yra talentingų žaidėjų, vaikinai suburti Šiaulių Vijolių mokykloje, kur mokosi ir treniruojasi. Jaunimas tinklinį žaidžia 20-yje Lietuvos sporto mokyklų, čia veikia šio žaidimo vaikų grupės. Tinklininkus ugdo apie 60 trenerių, tačiau yra nemaža jaunųjų specialistų problema.
Paplūdimyje – ir pergalės
Prieš kelerius metus iniciatyvą parodė dabartinis LTF prezidentas Marius Vasiliauskas, kuris, matydamas Lietuvos paplūdimio tinklinio perspektyvą, Vilniuje, prie Baltojo tilto, ryžosi įrengti paplūdimio tinklinio aikšteles. Jos netrukus virto pagrindine Lietuvos paplūdimio tinklininkų sporto baze. Sulaukta ir pirmųjų svarių rezultatų – LTF prezidento auklėtinės Ieva Dumbauskaitė ir Monika Povilaitytė per pasaulio ir Europos čempionatus savo amžiaus grupėse laimėjo įvairių spalvų medalių, o dabar siekia pelnyti kelialapius į Rio de Žaneiro olimpines žaidynes.
Pirmos sugrįžo moterys
LTF matė – jeigu Lietuvoje nebus moterų ir vyrų salių rinktinių, jaunimą bus sunku prikalbinti žaisti, jis neturės jokios motyvacijos. Pernai po 19 metų tylos vartelius į pasaulį pirmosios atkėlė moterys. Naujajai rinktinės vyr. trenerei, Švedijoje gyvenančiai Daivai Simokaitienei, pavyko suburti visas geriausias šalies tinklininkes – ir tas, kurios žaidė užsienio klubuose, ir tas, kurios rungtyniavo namie.
„Mačiau didžiulį tinklininkių norą atstovauti Lietuvai, nė viena jų neatsisakė. Tačiau vis dėlto praėjusiais metais buvau pesimistiškai nusiteikusi – nemačiau Lietuvos tinklinio vizijos. O šiemet žiūriu: ji jau yra! Lietuvos tinklinis tikrai atgimė, didelį optimizmą kelia tai, kad rinktinėje – daug talentingo jaunimo, į rinktinę atėjusio ne vieniems metams.
Tik jaunimui reikia sudaryti sąlygas kuo daugiau rungtyniauti, ypač su aukščiausio lygio elitinėmis komandomis, pratinti prie įvairiausių žaidybinių situacijų. Lietuvos tinkliniui reikia nesustoti, nors ir mažais žingsneliais eiti į priekį. Aš labai myliu dabartinę Lietuvos moterų rinktinę – ji draugiška, susigyvenusi, darni.
Jeigu nebūtų suburtos Lietuvos moterų ir vyrų rinktinės, kam tada iš viso žaisti tinklinį?“ – sakė D. Simokaitienė. Jos auklėtinės pernai pasaulio čempionato ir šiemet Europos pirmenybių atrankoje iškovojo po pergalę ir į kitą etapą nepateko. Tik šiemet suburta Lietuvos vyrų rinktinė, treniruojama Ramūno Barauskio, žemyno čempionato atrankos varžybose patyrė visus tris pralaimėjimus, nors kova buvo labai atkakli.
Nesutinka su skeptikais
Pasigirdo kalbų, kad Lietuvos moterų ir vyrų rinktinių dalyvavimas atrankos turnyruose – pinigų išmetimas į balą. Tačiau iš tikrųjų taip nėra. LTF generalinis sekretorius J. Lapeika teigia – tai, kad suburtos nacionalinės komandos, – didelis žingsnis į priekį, pradėta finansuoti jų programa. Praėjusiais metais per pasaulio moterų čempionato atrankos turnyrą Tarptautinė tinklinio federacija, siekdama pritraukti kuo daugiau komandų, visoms apmokėjo kelionę. Todėl Lietuvos moterų rinktinė ir nutarė dalyvauti čempionate.
„Sprendimas buvo priimtas teisingas ir stengsiuosi, kad Lietuvos nacionalinių rinktinių programa šių metų Europos čempionatais nesibaigtų, o būtų tik jos pradžia. Jeigu jau pradėjome, tai darbą reikia daryti iki pabaigos“, – sako J. Lapeika.
Europos čempionato atrankos turnyrai vyksta kas dvejus metus, o pasaulio – kas ketverius. Šiemečiai žemyno pirmenybių atrankos turnyrai LTF kainavo daugiau kaip 100 tūkst. litų.
Pinigus dalijasi
Žinoma, nerealu būtų galvoti, kad Lietuvos tinklinio rinktinės po 10–15 metų pateks į olimpines žaidynes. Taip greitai niekas nevyksta. Vien Europoje yra daug pajėgių rinktinių, todėl, J. Lapeikos nuomone, pirmiausia reikia įsitvirtinti Europos tinklinio šeimoje, patekti į elitą. Šiemet gerokai padidėjo ir Lietuvos tinklinio finansavimas. Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondas skyrė 150 tūkst. litų, papildomai iš žaidimų programos gauta dar 103 tūkst. litų, Lietuvos tautinis olimpinis komitetas skyrė 60 tūkst. litų, o iš žaidimų programos – 104 tūkst. litų.
Tai federacijos bendros lėšos, skirtos salės ir paplūdimio tinkliniui. Paplūdimio žaidėjoms M. Povilaitytei ir I. Dumbauskaitei pinigų dar skyrė Olimpinis solidarumo fondas.
„Mums reikia gerų rezultatų pasaulyje ir Europoje, o jų kol kas pasiekia tik paplūdimio tinklininkai. Tačiau labai džiaugiamės, kad salių tinklinis nebuvo uždarytas, kaip norėta anksčiau. Juk negali visi žaisti paplūdimiuose. Toks požiūris – blogas, iš esmės būtų viskas sugriauta.
Salių ir paplūdimio tinklinis – du neatskiriami dalykai, abiem reikia pinigų. Paplūdimio tinkliniui norėtųsi skirti daugiau lėšų, jie pasiekia geresnių rezultatų, tačiau dėl medalių aukoti salių tinklinio negalima. Tai – trumpalaikis dalykas. Tinklininkai tai tie patys. Tie, kurie pasiekia pergalių paplūdimio aikštelėse, žaidė salių tinklinį jaunių ir jaunimo komandose. Patys geriausieji nuėjo į paplūdimio tinklinį“, – sako J. Lapeika.
Marytė Marcinkevičiūtė, sportas.info
