• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Nemenką valdančiųjų politikų sujudimą sukėlė britų leidinio „The Economist“ analitikų padalinio „The Economist Intelligence Unit“ paskelbta nuomonė apie Lietuvos vyriausybės ir „VP Market“ verslininkų grupės atliktą operaciją kuriant nacionalinį investuotoją atominei elektrinei statyti.

REKLAMA
REKLAMA

Britai patvirtino daugelio lietuvių verslo ir politikos analitikų nuogąstavimus, kad nacionalinio investuotojo kūrimas yra palankus ne valstybei, o verslininkams, kadangi leidžia pastariesiems ne tik pasididinti turimą turtą, bet ir įgauti didžiulių monopolistinių ekonominių galių. Kaip jau gerai žinome, didelė ekonominė galia nesunkiai paverčiama politine. Tiksliau kalbant, Lietuvoje, kur vyrauja politinio verslo nuostata, ekonominė galia ir yra tikroji politinė galia, pajungianti savo tikslams ir valstybę.

REKLAMA

Mūsų premjeras ir jį aptarnaujantys patarėjai užsienio ekspertų vertinimui davė deramą atkirtį. Tų atkirčių esame girdėję ir regėję ne vieną – tai būdingas aukštąsias partines mokyklas sovietmečiu baigusių propagandistų politinio būdo bruožas. Kaip ir kitas – meluoti tol, kol melas tampa politine tikrove. Pasipylė tvirtinimai, esą ir ekspertai nelabai ekspertai, nes ekspertuodami nieko neklausę nei mūsų vyriausybės, nei premjero, tad negalėję suvokti visų nacionalinio investuotojo kūrimo subtilybių. Gerai žinome, ką tie ekspertai būtų išgirdę iš premjero. Aiškinama, kad britų ekspertai nėra jokia solidi tarpvalstybinė institucija, į kurios nuomonę reikėtų vienaip ar kitaip atsižvelgti, juolab į ją neatsižvelgsiantys ir Europos Sąjungos politikai. Šitaip kalbantys mūsų veikėjai demagogiškai bando įteigti klausytojams, neva tokia kritikos atmetimo reakcija yra europiečio politiko bruožas. Yra kaip tik priešingai - Europos politikai visada atkreipia dėmesį į solidžių analitikų reiškiamą nuomonę, tik politinėje viešumoje nelinkę remtis jų argumentais. Tad tokiais aiškinimais ir europiečiams parodome, kokio lygio esame partneriai, derybininkai ir politikai.

REKLAMA
REKLAMA

Pažymėtina, jog mintį, esą europiečiai nekreipsią dėmesio, išsakė žymus verslo politinio aptarnavimo specialistas ir paskirtasis derybininkas dėl Ignalinos atominės elektrinės darbo pratęsimo Aleksandras Abišala. Prisimename jo giliamintiškus aiškinimus, kaip teisinga yra mūsų valstybei atlyginti amerikiečiams dėl jų valdymo „Mažeikių naftos“ įmonės patiriamus ar patirsiamus nuostolius. Aptarnaudamas „Williams“ kompaniją A. Abišala rodė netradicinę orientaciją nacionalinių interesų atžvilgiu. Kaip tik tokios orientacijos prireikė dabartiniams „Leo“ operacijos stūmikams. Nejau Europos politikus prilygindamas sovietinės nomenklatūros palikuonims ir priskirdamas jiems demokratiniame pasaulyje negirtiną savybę nekreipti dėmesio į analitikų nuomonę A. Abišala tikisi sustiprinti Lietuvos derybines pozicijas dėl Ignalinos atominės elektrinės?

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Britų ekspertai išskyrė nacionalinių interesų gynimo plotmę. Šiuo metu mūsų aukščiausio rango politikai linksmina europinius partnerius ir savo šalies piliečius rodydami, jog poros dešimčių milijardų vertės projekte nacionaliniai interesai ginami žymiuoju prezidento Valdo Adamkaus laišku, į kurį verslininkai pasižada atkreipti dėmesį. Vaizdelis „Prezidentas rašo laišką Leo“ ilgam išliks mūsų politikos istorijoje ir trauks ne tik politologų, bet ir menininkų dėmesį. Sveiku protu tokio nacionalinių interesų gynimo suvokti neįmanoma, bet visiškai įmanoma – jei pasiremiama verslo ir užkulisinių sandėrių logika. Tačiau britų ekspertams nacionaliniai interesai yra svarbiausias dalykas – kaip tik tiems interesams ir turėtų būti pajungta verslo logika, o ne atvirkščiai.

REKLAMA

Nežinau, ar britų ekspertai išsamiai aprašė tą gana paprastą schemą, kurią Lietuvos stambusis verslas taiko „nuskalbdamas“ valstybę. Pirmiausia verslininkai už daug menkesnę kainą perima tam tikrą buvusios valstybinės ekonomikos sritį. Tai vadinama privatizavimu. Mūsų atveju – taip buvo perimti Vakarų skirstomieji tinklai. Turtą ir būsimą rinką įkainoti, taip pat perėmimo sąlygas parengti – valstybės politikų reikalas. Vėliau vienu magišku, tačiau valstybės politikų leidžiamu veiksmu tas privatizuotas turtas padvigubinamas ar patrigubinamas. Tai vadinama turto perkainojimu. Tada jau galimos įvairios verslo sričių jungtys bei dalybos, kurios taip pat padidina gautąjį turtą. Tai dar ne viskas. Patvirtinta tokia elektros kainos formulė, į kurią įeina  ir bendrovės turtas. Tad perkainavimais didinant bendrovės turtą didėja ir elektros kaina, vadinasi, piliečiai prie tų turto „padidinimų“ dar prideda ir savo dalį. Tad bendras verslininkų ir politikų darbas nepaprastai efektyvus valstybės ir piliečių „melžimo“ požiūriu – politikai valstybės turto perėmimo schemoms suteikia teisėtumo pamatą. Kaip mėgdavo sakyti Algirdas Brazauskas, „vsio zakonno“.

Žvelgiant į „Leo“ projektą nacionalinių interesų aspektu ryškėja didelė blogybė, su kuria teks tvarkytis būsimiems politikams. Suprantama, jei rasis tokių, kuriems rūpės nacionaliniai interesai. „Leo“ projektą kūrė visos svarbiausios valstybės institucijos ir valdantis politinis sluoksnis. Tad pagrįsta tvirtinti, jog projektas sutraukė pagrindinius šalies politinius išteklius. Tų išteklių prireiks ir numatytiems planams įgyvendinti. O kas valdys reikiamus politinius išteklius? Galime neabejoti – „Leo“. Vadinasi, „Leo“ darys didžiulį, tačiau visuomenei nematomą ir neįmanomą įžiūrėti politinį poveikį visam šalies gyvenimui. Kad ir kaip keistųsi Seimo sudėtis, kad ir kokios būtų formuojamos vyriausybės, politikai neturės jokių galimybių veikti „Leo“ valdymo bei jo priežiūros komandos. Ši, sakytume, nedeklaruojama politinės galios koncentracija kelių ar keliolikos verslininkų ir juos aptarnaujančių politikų (gali būti, jog ir buvusių) rankose kelia didelę grėsmę nacionaliniam saugumui. Tokio pobūdžio koncentracija yra nedemokratiškos prigimties – ji „nepavaldi“ atstovaujamai valdžiai ir niekam neatsiskaito. Įgyvendinant numatytus su atominės elektrinės statyba susijusius planus svarbiausiu nacionaliniu interesu tampa „Leo“, o tiksliau, jos valdytojų ir prižiūrėtojų gerovė, kuri jau ir taip pasakiškai gerėjo atliekant įvairias iš valstybės perimto turto perkainojimo ir pervertinimo procedūras.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų