O Seime jų rėmėjai rašo naujas įstatymų pataisas, pagal kurias šio verslo pabaiga būtų atidėta dar trejiems metams.
Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.
Kailinių žvėrelių augintojai neskuba vykdyti prieš 2 metus Seimo priimto sprendimo uždaryti šias fermas. Praėjusios kadencijos Seimo duotas terminas užsidaryti baigsis po daugiau nei metų – nuo 2027 metų pradžios.
Vos kelios fermos užsidarė, o dauguma kailinių žvėrelių augintojų, apie 40 ūkių, apskundė valstybę teismui ir reikalauja šimteriopai didesnių kompensacijų nei dabar numato įstatymas po 1-2 eurus už kiekvieną žvėrelį.
„Sako, pradėkite kitą verslą, reikia kapitalo, verslą turi, vystei 30 metų, sukišta keliolika milijonų. Pradėti nuo nulio – tai dar 30 metų“, – gynė savo poziciją Žvėrelių augintojų asociacijos vadovas Česlovas Tallat-Kelpša.
Uždaryti neapsimoka dėl kompensacijų dydžio
Kol kailinių žvėrelių augintojai savo teises mėgina ginti teisme, jų likimą imasi svarstyti naujasis Seimas. 19 parlamentarų iš valdančiųjų ir opozicinių frakcijų reikalauja kailinių žvėrelių verslo uždraudimą Lietuvoje atidėti dar 3 metams, kad per juos augintojai patys užsidirbtų pinigų ir nereikėtų šimtamilijoninių kompensacijų iš valstybės biudžeto.
„Pratęsti, kad praeitų ciklas, kada valstybė galėtų išmokėti. Ieškinys pateiktas 113 mln. eurų, ar tikrai mes pajėgūs mokėti tiek?“, – iškėlė klausimą Seimo narys Viktoras Pranckietis.
„Nėra numatytos pakankamos kompensacijos. Padaryta patyčia iš žmonių. Norėtųsi, kad tą darytume priėmę sprendimą uždrausti šaką civilizuotai, kaip tai daroma Vakarų valstybėse“, – sakė laikinasis žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas.
Kailinių žvėrelių augintojus palaiko ne tik darbą baigiantis žemės ūkio ministras, bet ir naujasis Seimo vadovas.
„Apsispręs Seimas, klausimas bus svarstomas, atsiras galimybė išdėstyti argumentus ir išspręsti tą klausimą“, – kalbėjo naujai išrinktas Seimo pirmininkas Juozas Olekas.
Kailinių žvėrelių likimas kelia stiprius ginčus
Tokius naujus kai kurių parlamentarų mėginimus padėti kailinių žvėrelių augintojams, kovotojai už gyvūnų teises griežtai smerkia. Štai „Tušti narvai“ vadovė Gabrielė Vaitkevičiūtė aiškino, kad tai žalinga ne tik gyvūnams, bet ir aplink kailinių žvėrelių fermas gyvenantiems žmonėms.
„Yra apie milijonas gyvūnų, gal kiek mažiau kiekvienais metais fermose nužudoma. Auginami žiauriomis sąlygomis, žala aplinkai, gyventojams, kurie gyvena prie fermų, kurios dvokia, teršia, musių spiečiai, parazitai veisiasi“, – išdėstė gyvūnų teisių aktyvistė.
Seimo valdyba atmetė Seimo narių grupės projektą leisti kailinių žvėrelių verslininkams veiklą tęsti dar papildomus dvejus metus – iki 2028 metų pabaigos. Tačiau žvėrelių augintojų užtarėjai rankų nenuleidžia ir rengiasi teikti naujus projektus, taip keldami nepasitenkinimą šio verslo uždraudimo šalininkams.
„Ką padarė danai – kompensacija 200-400 eurų už žvėrelį, pas mus siūlomas tik vienas euras. Pateikimas, kuriam nepritarta, išimtas iš darbotvarkės, reikia grįžti prie diskusijos“, – pasidalino savo nuomone demokratas Kęstutis Mažeika.
„Klausimas išspręstas, terminas kada baigiasi, turi baigtis. Taškas padėtas. Kailinių žvėrelių perspektyvos Lietuvoje nematau. Galima dalį spręsti tik dėl tinkamo kompensavimo“, – kalbėjo sociademokratų partijos narys Linas Jonauskas.
O konservatorius Kazys Starkevičius priminė, kad nors Danijoje buvo uždrausta auginti kailinius žvėrelius ir milijoninės kompensacijos išmokėtos, „dabar sugrįžta ir pradedama žvėrelius auginti“.
Ginčydamiesi, atidėti ar ne žvėrelių auginimo verslo pabaigą Lietuvoje, parlamentarai toliau svarstys Konstitucinio Teismo nurodymą kompensacijas mokėti visiems ūkiams, kurie nuspręs nutraukti veiklą, taip pat ir tiems, kurie turi paėmę lengvatines paskolas dėl koronaviruso ar Rusijos agresijos pasekmių likvidavimo, tačiau veiklą nutrauks anksčiau nei sueis lengvatinių kreditų grąžinimo terminai.
Visą reportažą žiūrėkite auščiau pateiktame vaizdo įraše.
