REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
0
Lenkai ir rusai mitinguoja dėl diskriminacijos (nuotr. BFL)

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) ir švietimo įstaigų atstovai mitinge prie Vyriausybės pirmadienį ragino išsaugoti reorganizuojamas tautinių mažumų vidurines mokyklas.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) ir švietimo įstaigų atstovai mitinge prie Vyriausybės pirmadienį ragino išsaugoti reorganizuojamas tautinių mažumų vidurines mokyklas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Centrinė valdžia teigia, kad tiek lietuviškos, tiek lenkiškos vidurinės mokyklos pertvarkomos vykdant reformą dėl mažėjančio mokinių skaičiaus.

REKLAMA

Policijos duomenimis, pirmadienio pikete prie Vyriausybės susirinko apie 700 žmonių. Protesto akcijoje vėliavomis ir plakatais buvo kviečiama išsaugoti Vilniaus Joachimo Lelevelio bei Vladislavo Sirokomlės vidurines mokyklas su 12 klasių. Pirmojoje dėstoma lenkų ir rusų kalbomis, antrojoje - lenkų kalba.

Protesto akcijoje dalyvavęs Seimo vicepirmininkas LLRA narys Jaroslavas Narkevičius teigė, kad Švietimo ir mokslo ministerija turėtų teikti privilegijas tautinių mažumų mokykloms.

REKLAMA
REKLAMA

„Europos Sąjungos ir pasaulinėje praktikoje yra proteguojama vadinamoji teigiama diskriminacija - negalime lyginti, pavyzdžiui, Punske gyvenančių lietuvių su lenkais ten gyvenančiais, todėl jiems yra išskirtinės teisės Punsko gimnazijoje su 60 ar galbūt su 70 mokinių. Taip ir čia“, - BNS aiškino politikas.

Viena mitingo organizatorių, buvusi Vilniaus savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja, LLRA atstovė Danuta Narbut teigė, kad Švietimo ir mokslo ministerijoje „taikomi dvigubi standartai“ vertinant prašymus išsaugoti 12 metų ugdymą lietuvių ir lenkų mokyklose.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Tai nesuteikia tautinių mažumų mokykloms teisės į normalią, tinkamą ir kokybišką ateitį“, - BNS sakė lenkų tėvų atstove prisistačiusi D.Narbut.

Anot jos, tiek J.Lelevelio, tiek V.Sirokomlės mokyklos atitinka formalius kriterijus, reikalingus ilgosioms 12-metėms gimnazijoms.

Tuo metu Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas, buvęs švietimo viceministras Rimantas Vaitkus sakė, kad vienodai reorganizuojamos tiek lietuvių, tiek lenkų, tiek rusų mokyklos. LLRA organizuotą protestą jis vadino „politiniu šou“.

„Be abejo, šis klausimas paliečia apie 150 mokyklų - yra įstatymo norma, kuri reikalauja, kad vidurinių mokyklų nebeliktų nuo rugsėjo 1 dienos. Daugeliu atveju, čia yra paprastas politinis šou“, - žurnalistams sakė R.Vaitkus. Jis tvirtino, kad visi sprendimai, dėl kurių protestuojama prie Vyriausybės, yra „savivaldybės rankose“. Pasak jo, yra atvejų, kai 12 klasių ugdymui būtiną ugdymo savitumo sampratą ministerija kai kurioms minimoms mokykloms yra patvirtinusi, bet savivaldybės dėl mažėjančio vaikų skaičiaus atsisakė komplektuoti klases.

REKLAMA

Vyriausybės kanclerio pavaduotojas sakė, kad mokyklas su mažėjančiu vaikų skaičiumi gali išsaugoti pačios savivaldybės, jei prisiims ir jų finansavimą.

„Jei savivaldybė apsisprendžia savo sąskaita finansuoti tas mokyklas - kodėl ne, yra tokia galimybė. Jau kelerius metus mažėjant mokinių skaičiui, savivaldybėms nėra mažinamas pinigų skaičius savivaldybėms, praktiškai, paliekamas tas pats pinigų kiekis. Jos turi nuspręsti, kam paskirstys lėšas - ar sumažėjusias mokyklas finansuoti, ar nukreipti papildomam ugdymui, darželiams ir kitoms reikmėms“, - teigė jis.

REKLAMA

R.Vaitkus taip pat priminė, kad Vilnius dar 2005-aisiais yra patvirtinęs mokyklų reorganizavimo planą, tad klausimas įstrigęs jau dešimtmetį.

„Praėjusią kadenciją lenkų tautinė mažuma įėjo į koaliciją, ta frakcija buvo gana didelė ir įtakinga, jų vicemeras (Jaroslavas Kaminskis) buvo LLRA atstovas. Žinoma, tada galėjo inicijuoti sprendimus, dėl kurių šiandien yra diskutuojama“, - sakė jis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų