Jeigu anksčiau Vakarų šalyse nepripažintas Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka tikino nematantis būtinybės įsileisti Rusijos kariuomenės įgulų į šalį, tai šiais retorikai kardinaliai keičiasi. A. Lukašenka daug kalba apie „bendrą priešą“ ir vieningo atsako su Rusija būtinybę.
Praėjusių metų rugsėjį, kuomet Baltarusijoje sukilo nepatenkinta režimu liaudis, šalies diktatorius iškart viešai kreipėsi į V. Putiną, kad šis „parduotų naujos rūšies ginkluotės“. Jis taip pat paprašė į šalį atvykti Rusijos gynybos ministrą Sergejų Šoigų, kad šis „pažiūrėtų, kur pas mus ką nors galima sutvirtinti“. Išsigandęs provakarietiškų protestų šalyje A. Lukašenka vis labiau linksta į savo vienintelės sąjungininkės Rusijos glėbį.
Jau tuomet įvairūs ekspertai pažymėjo, kad Rusija gali „palikti“ savo kariuomenę po karinių pratybų, tokių, kaip „Zapad 2021“, kurių metų sutelkiamos abiejų šalių pajėgos.
„Su-30“ dislokavimas Baltarusijoje
Rusija išsiuntė naikintuvus „Sukhoi Su-30“ į Vakarų Baltarusiją, kad šie sudarytų bendrą karinio mokymo centrą, atliktų bendras skrydžių misijas ir patruliuotų abiejų šalių sienose, rugsėjo 8-ąją pranešė Baltarusijos gynybos ministerija.
Neskelbiamas skaičius lėktuvų Babruiske „atliks bendras Jungtinės valstybės oro erdvės apsaugos misijas“, skelbiama pranešime.
Rusija jau nuo 2013-ųjų pageidavo įkurti bendrą karinę oro bazę Baranovičiuose.
2015-ųjų rugsėjį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nurodė vyriausybei parengti susitarimą su Minsku ir pasirašyti sutartį su Baltarusija dėl karinė oro bazės įkūrimo šioje šalyje, vadovaujamai Rusijos atstovams. Tačiau tuomet Baltarusijos prezidentas A. Lukašenka pareiškė, kad „nieko apie tai nežino ir jokių pokalbių su niekuo nebuvo“.
2016-aisiais Baltarusijos užsienio reikalų ministras Vladimiras Makejus „RIA Novosti“ patvirtino, kad „šiuo metu Rusijos karinės oro bazės klausimas yra uždarytas“. Tačiau jis pažymėjo, kad „jei kiltų būtinybė, galima prie jo grįžti“.
Ekspertai perspėja: „Rusus lengva įsileisti, tačiau sunku išprašyti“
Ukrainos karybos ekspertas Konstantinas Mašovecas įsitikinęs, kad „Zapad 2021“ tikslas – ne gąsdinimo akcija, o slaptas rusų kariuomenės dislokavimas. Pasak jo, prisidengiant pratybomis Rusija dislokuoja kariuomenės dalinius strateginėmis kryptimis.
„Operatyvus dislokavimas ir, neišskiriant, Rusijos kariuomenės pergrupavimas vakarų ir šiaurės vakarų strateginėmis kryptimis <...> intensyvumu ir apimtimis pasiekė pastarųjų metų maksimumą, įskaitant ir karines oro pajėgas“, – savo „Facebook“ paskyroje rašė ekspertas.
Jis pažymėjo, kad be viso kito į Baltarusiją buvo perkelti rusų naikintuvai „Su-30“, dabar atsidūrę už 300 kilometrų nuo Kijevo – Ukrainos sostinės. Ekspertas atkreipė dėmesį į tai, kad Lenkija skubos tvarka padidino karinę parengtį. Lenkai taip pat paskelbė apie savo karinių pratybų „Lūšis 2021“ pradžią.
K. Mašovecas pažymėjo, kad į „Zapad 2021“ buvo įtrauktos Rusijos Pietų karinės apygardos karinės valdybos grupės, kurios yra „atsakingos“ už Ukrainą.
Dar vienas jam įtarimų keliantis signalas yra tas, kad Rusijos kariuomenės pergrupavimas tęsėsi ir jau pratyboms prasidėjus, nors tai nėra įprasta. „Tikrasis šių pratybų tikslas yra ne „gąsdinimas“ ar „žvanginimas ginklais“, bet slaptas operatyvinis Rusijos pajėgų dislokavimas keliomis strateginėmis kryptimis, prisidengiant mokymais“, – aiškino K. Mašovecas.
Karybos ekspertas Jehoras Lebedokas paaiškino, kuo šių metų karinės pratybos „Zapad 2021“ skiriasi nuo ankstesniųjų: dar ne taip seniai nepripažintas Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka kalbėjo apie būtinybės dislokuoti Rusijos karo lėktuvus respublikos teritorijoje nebuvimą, tačiau Maskva sugebėjo palenkti jį į savo pusę. Rusija ne tik dislokavo Baltarusijoje savo naikintuvus „Su-30SM“, bet ir šalia Grodno, prie Lenkijos sienos, atgabeno raketinės gynybos kompleksus „S-400“.
Jo teigimu, ne visai aiškus šios ginkluotės statusas Baltarusijoje. Respublikoje galioja laikino Rusijos strateginio kontingento dislokavimo taisyklė, tačiau ar ji buvo pritaikyta šiuo atveju, Minskas nepaaiškina. „Euroradio“ eteryje kalbėjęs J. Lebedokas perspėja: rusus lengva įsileisti, tačiau sunku išprašyti. Posovietinėje erdvėje yra tik dvi šalys, kurios galėjo grąžinti rusų karines bazes į savo teritorijas. Tai Uzbekija ir Gruzija.
Karinė Rusijos ir Baltarusijos integracija
Lietuvos mokslininkas ir konfliktų valdymo specialistas Gražvydas Jasutis savo analitinėje publikacijoje „Baltarusijos ir Rusijos karinės sąjungos patvarumas ir dinamikos scenarijai“ pažymi, kad kol kas valstybės nesutarė dėl atnaujintos Sąjunginės valstybės karinės doktrinos, neišspręsti bendro vadovavimo aspektai ir karinės oro bazės steigimo Baltarusijoje klausimai.
„Baltarusijoje susiklosčiusi politinė padėtis mažina Rusijos politines sąnaudas bei investicijas ir skatina tolesnę abiejų šalių karinę integraciją. Šis scenarijus yra tikėtinas artimiausioje perspektyvoje. Politiniu lygiu pritariama Baltarusijos ir Rusijos karinių pajėgų susiliejimui steigiant naujas karines bazes ir diegiant bendrą vadovavimo ir kontrolės mechanizmą. Gali būti svarstomi nauji karinės integracijos aspektai, pvz., bendra mobilizacija, bendra šauktinių tarnyba ir panašūs projektai, kurie realiai padidintų ir išplėstų Rusijos karinį kontingentą prie keturių NATO valstybių (Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos) ir NATO partnerės Ukrainos sienos“, – rašoma ataskaitoje.
