Tiek lažybų organizatoriai, tiek sportas negali vieni be kitų. Tačiau abi pusės labai nukenčia, jei šioje srityje atsiranda norinčiųjų nesąžiningai pasipelnyti.
Prevencija svarbi visur
Tai gali būti ne tik žmonės, gaunantys konfidencialios informacijos. Didžiausią grėsmę kelia tie, kurie savo sprendimais ar elgesiu gali lemti varžybų baigtį. Kai šioje erdvėje atsiranda nesąžiningų žmonių, gali sugriūti viskas - ir sportas, ir verslas. O svarbiausia - tai griauna žmonių pasitikėjimą.
Ne visose šalyse ši problema vienodai aktuali, tačiau prevencija svarbi visur. Tam ir buvo sukurta Ankstyvojo perspėjimo sistema (EWS). Metodika, kuri leidžia iš anksto pastebėti įvairias anomalijas ir perspėti sistemos dalyvius.
Lietuva pernai lapkritį pirmoji pasaulyje pasirašė sutartį su FIFA dėl lažybų priežiūros. Lietuvos futbolo federacija (LFF) gaus duomenų iš 500 kontorų visame pasaulyje. Taip pat kuriama analogiška sistema Lietuvos masteliu. Kol kas ji apims tik futbolo A lygą, vėliau tikimasi plėstis ir įtraukti visus.
Taip pat pradeda veikti „Karštoji linija“: kilus įtarimų per ją bus galima informuoti LFF ar kitas atsakingas institucijas.
Ankstyvojo perspėjimo metodika dėl suprantamų priežasčių nėra viešinama, tačiau kai ką apie ją ir pačią problemą „Lietuvos žinių“ surengtoje diskusijoje papasakojo vienaip ar kitaip su tuo susiję žmonės.
„Lietuvos žinių“ informaciniame biure surengtame pokalbyje dalyvavo Valstybinės lošimų komisijos pirmininkas Edmundas Tiesnesnis, Seimo narys, Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas Žilvinas Šilgalis, LFF prezidentas Liutauras Varanavičius bei trijų lažybų bendrovių vadovai - Dainius Gulbinas („Top Sport“), Mindaugas Stanelis („Omnibet“) ir Simas Denisovas („Baltic Bet“).
Legalios ir nelegalios lažybos
L.Varanavičius: „EWS dar nefunkcionuoja, ji pradės veikti kovo 8-9 dienomis, kai atvyks FIFA atstovai. Svarbiausia, kad jau pasirašytos sutartys su lažybų kompanijomis. Kalbos apie nelegalias lažybas turi pagrindo, žinomi net du-trys atvejai, kai buvo kilęs įtarimas, tik įrodymų nepavyko aptikti. Negalime užmerkti akių ir manyti, kad viskas gerai.
Ši problema aktuali visam pasauliui, tik reikėtų atskirti svarbiausią dalyką - kas yra piktnaudžiavimas turima informacija legaliose lažybų kompanijose ir kas yra nelegalios lažybos.
Daug žmonių, neįsigilinę į šią situaciją, suplaka į viena du skirtingus dalykus: lažybų kompanijas, veikiančias pagal įstatymus, ir kriminalinio pasaulio nelegalų lažinimąsi, kuris visiškai nekontroliuojamas. Ten „vaikšto“ labai dideli pinigai, ir tai ne lažybų priežiūros ar įstatymų, o bendradarbiavimo su kriminalinėmis tarnybomis klausimas.
Bendradarbiavimas su legaliomis kompanijomis reikalingas, nes to, kas vyksta kriminaliniame pasaulyje, bangelės pasirodo ir per legalias lažybas: kai kurie žmonės, turėdami informacijos, mėgina pasipelnyti nors ir mažesnėmis sumomis. Laiku išaiškinus tuos žmones ar įtartiną veiką, galima padaryti įtaką kriminaliniam pasauliui.
FIFA šią struktūrą išbandė 2006 metais per pasaulio čempionatą ir plėtoja ją iki šiol. Užsibrėžtas tikslas - įdiegti šią sistemą visose 207 FIFA šalyse. Lietuva pirmoji panoro įsivesti EWS. Ji šį sezoną pradės veikti šalies A lygoje. Toliau viskas priklausys nuo lažybininkų ir mūsų tarpusavio pasitikėjimo. Mes šioje sistemoje įdarbinome net ne LFF darbuotojus, o advokatus, kad būtų neutralūs, su futbolu nesusiję asmenys, turintys puikią reputaciją.“
Kaip veiktų sistema?
L.Varanavičius: „Lažybininkai, kilus įtarimui, ar gavę tam tikrų signalų, informuoja suinteresuotus asmenis. Toliau iniciatyvos turėtų imtis prokuratūra. Įtarimai paaiškėja, kai statomi pinigai prieš favoritus, už silpnesnę komandą, ir kai suma yra nemaža arba tai daro daug žmonių.“
D.Gulbinas: „Kuo žemesnio lygio futbolas, tuo didesnis pavojus, kad gali būti sukčiaujama. Mes esame suinteresuoti, kad Lietuvoje būtų kuo daugiau aukšto lygio sporto varžybų, ypač futbolo, kuris labai patrauklus lažyboms. Esant ekonomikos sunkmečiui, kyla grėsmė, kad mažas algas gaunantys žaidėjai gali sudėti kelis šimtus litų, pastatyti kontoroje, ir, taip nulėmę rungtynių baigtį, pasipelnyti. Tai ypač aktualu tarp silpnesnių krepšinio komandų.“
Noras greitai užsidirbti
Ž.Šilgalis: „Visa tai lemia noras labai greitai užsidirbti. Ir to nepastebėti būtų nedovanotina. Lažybų bendrovėms bus sudėtingiausia įvertinti rizikos faktorius - kad jau laikas pranešti apie įtartiną veiką. Įrodyti tokius dalykus irgi labai sudėtinga. Bet jei atsiras perspėjimo sistema, žmonės, kurie mėgina taip užsidirbti, susimąstys, ar verta tai daryti. Pavyzdžiui, jei bus pagautas garsus sportininkas, jo karjerai tai turės tokių pasekmių, kurios atbaidys kitus nuo tokio elgesio. Pagauti nepavyko nieko, tačiau atgarsių yra. Ir jie kelia nerimą. Nuo to kenčia visas sportas.“
Reikia specialaus skyriaus
L.Varanavičius: „Prieš kelerius metus kreipiausi į saugumo vadovą. Prašiau pagalbos, nes pačios lažybų bendrovės ir sporto organizacijos nesusitvarkys, jei problema nebus keliama valstybiniu lygiu. Tai valstybės saugumo klausimas. Sportas turi būti švarus, jis negali talkinti kriminaliniam pasauliui, kai šis siekia pasipelnyti.
Atsakymas į mano pagalbos šauksmą buvo toks: „Šiandien esame per daug užimti gaudydami kontrabandininkus ir nėra kada tuo užsiimti, nes neturime tam reikalingų specialistų.“ Negaliu skirstyti valstybės prioritetų, bet jaučiu, kad tai ne tik futbolo problema. Patys nieko nenuveiksime - reikalingas bendradarbiavimas su tam tikromis institucijomis ir supratimas.
Pateiksiu pavyzdį: nesenai Vokietijoje teisėjas gavo 300 tūkst. eurų kyšį už rungtynių baigties nulėmimą. Tačiau tam įrodyti prireikė beveik dvejų metų - teisėjas buvo sekamas, jo pokalbių klausomasi.“
Ž.Šilgalis: „Visos struktūros turi dirbti savo darbą. Vieni praneša - kiti dirba.“
L.Varanavičius: „Reikėtų įkurti specialų skyrių, kaip Belgijoje. Ten yra trijų žmonių „Švaraus futbolo“ struktūra. Ją sudaro policijos, prokuratūros ir futbolo federacijos atstovai. Gavę signalą, jie turi pagrindo pradėti tyrimą.“
Atvejų neužfiksuota
E.Tiesnesis: „Lošimų priežiūros komisija nuo 2002 metų, kai buvo atidaryti pirmieji lošimo punktai, neturėjo jokių signalų, kad būtų nesąžiningai lažinamasi, pardavinėjamos rungtynės. Yra nusiskundimų dėl nelegaliai veikiančių kelių užsienio lažybų bendrovių, turinčių internetinį puslapį ir Lietuvoje. Šiek tiek skaudu, kad jos turi išskirtines sąlygas internete - nereikia steigti punktų, mokėti mokesčių.“
Kas išspręstų problemą?
M.Stanelis: „Viena išeitis - bankų sąskaitų blokavimas, kad negalėtų išimti pinigų iš Lietuvos bankų sąskaitų.“
L.Varanavičius: „Pagal Europos konvenciją kiekviena šalis gali reguliuoti lažybų verslą. Blokavimas internete problemos neišspręstų, nes laisvai galima pasikeisti savo IP adresą iš lietuviško į kitos šalies.
Kalbama apie naują įstatymą, jį priėmus suvienodėtų visų lažybininkų galimybės, o internetiniai lažybininkai turėtų mokėti mokesčius ir su jais galėtų lengviau konkuruoti Lietuvos lažybų punktai. Taip esą sumažėtų sukčiavimo galimybė.“
D.Gulbinas: „Mūsų parengtame įstatyme yra trys būdai, kaip tai sustabdyti: bankai, sąskaitų blokavimas ir identiškų sąlygų, kokias internete turi užsienio lažybininkai, suteikimas mums.“
L.Varanavičius: „Norėtume, kad užsienio kompanijos mokėtų mokesčius ir ne mažesnius, nei moka lietuviškos bendrovės.“
Saulius Ramoška, Vilmantas Remeika
