„Ką beslėpti, tikrai neramina aukšti infliacijos tempai“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete pareiškė centrinio banko vadovas.
G. Šimkaus teigimu, naftos, dujų ir kitų žaliavų kainų ateities sandoriai rodo, kad jų kainos išlieka aukštumose. Be to, jas augins ir tiekimo trikdžiai.
„O tai reiškia, kad viskas, kas vyksta aplinkui, turės įtakos tiek aukštai infliacijai, tiek jos lėtėjimo tempams“, – aiškino jis.
„Su šitais geopolitiniais veiksniais turbūt monetarinės politikos priemonės yra neveiksmingos, fiskalinės – gali veikti kaip tam tikri kompensaciniai mechanizmai“, – kalbėjo LB vadovas.
G. Šimkus įspėjo, kad ateityje maisto produktų kainas didins augančios pašarų ir trąšų kainos: „Tai turės poveikį augančioms kainoms“.
Pasak LB vadovo, dar prieš pusmetį vyravo importinė infliacija, nes apie du trečdalius jos lėmė išoriniai veiksniai: energetikos ištekliai, geopolitika ir prekių grandinių teikimo sutrukimai. Dabar ši dalis mažėja.
„Dabar yra apie trys penktadaliai, nes kaštai augantys ekonomikai esant savo pajėgume persimeta į augančias paslaugų ir prekių kainas“, – teigė G. Šimkus.
Išankstiniais Statistikos departamento vertinimais, vasarį metinė infliacija buvo 13,9 proc. Paskutinį kartą 13 proc. ribą šis rodiklis viršijo 1996-aisiais.
