Naujausias Lietuvos ekonomikos prognozes pirmadienį pristatęs Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus pabrėžė, kad šalies ekonomika išlieka atspari, tačiau šio atsparumo rezervai nėra beribiai.
Ilgesniu laikotarpiu vis daugiau reikšmės turės Lietuvos įmonių našumas, energetikos kainos ir gebėjimas diegti naujas technologijas.
Ekonomika šiemet augs 2,7 proc.
Lietuvos bankas nepakeitė birželį skelbtos šių metų ekonomikos augimo prognozės. Numatoma, kad šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet augs 2,7 proc.
2027 m. ekonomikos augimo prognozė pagerinta 0,4 procentinio punkto – nuo 2 iki 2,4 proc. Tuo metu 2028 m. prognozė sumažinta 0,2 procentinio punkto – nuo 3,3 iki 3,1 proc.
„Artimiausiu metu Lietuvos ekonomika turėtų augti gana tolygiai. Stipresnė išorės paklausa kompensuos mažesnį antros pakopos lėšų impulsą ir jo išblėsimą. Mažesnis vartojimo šuolis reiškia ir mažesnį atoslūgį kitąmet“, – prognozių pristatyme sakė G. Šimkus.
Naujausias prognozes daugiausia lėmė nuosaikesnis, nei anksčiau tikėtasi, antrosios pensijų kaupimo pakopos reformos poveikis.
Kadangi gyventojai atsiimtus pinigus leidžia lėčiau, šiemet vartojimo šuolis bus mažesnis, tačiau 2027 m. nebus ir tokio ryškaus jo atoslūgio.
Prie ekonomikos augimo šiemet ir kitąmet daugiau prisidės eksportas, kurį palaikys didesnė Lietuvos prekybos partnerių paklausa.
Investicijas skatins Europos Sąjungos lėšomis finansuojami projektai ir didėjančios išlaidos gynybai.
Lietuvos bankas prognozuoja, kad realusis eksportas šiemet augs 4,8 proc., o 2027 m. – 3,6 proc. Investicijos atitinkamai turėtų didėti 8,2 ir 5,7 proc.
Vidutinė metinė infliacija šiemet turėtų siekti 5,1 proc. – ši prognozė, palyginti su birželiu, nepakeista. Atskirais mėnesiais kainų augimas gali viršyti ir 6 proc.
2027 m. vidutinės metinės infliacijos prognozė padidinta 0,1 procentinio punkto – nuo 3 iki 3,1 proc. 2028 m. infliacija turėtų sulėtėti iki 2,6 proc.
Didelė II pakopos pinigų dalis liko sąskaitose
Iki rugpjūčio gyventojams iš antrosios pensijų kaupimo pakopos buvo pervesta 3,5 mlrd. eurų – suma, prilygstanti maždaug 4 proc. Lietuvos BVP.
Lietuvos banko vertinimu, iki birželio pabaigos vartojimui buvo išleista apie 0,6 mlrd. eurų. Daugiausia pinigų gyventojai skyrė transporto priemonėms, remontui ir baldams.
Iki birželio 44 proc. atsiimtų lėšų, arba apie 1,56 mlrd. eurų, vis dar buvo laikoma bankų ir kredito unijų sąskaitose. Dar 847 mln. eurų buvo išgryninta, 139 mln. eurų skirta vertybiniams popieriams įsigyti, 114 mln. eurų – vartojimo ir kitoms paskoloms, o 112 mln. eurų – būsto paskoloms grąžinti.
Lietuvos bankas prognozuoja, kad per visus šiuos metus vartojimui bus panaudota apie 800 mln. eurų iš II pakopos atsiimtų lėšų. Tai namų ūkių vartojimo augimą padidins maždaug 1,3 procentinio punkto, o BVP augimą – 0,4 procentinio punkto.
Atlyginimai auga sparčiau nei našumas
Trumpuoju laikotarpiu šalies ekonomika išlieka atspari. Visgi Lietuvos bankas perspėja dėl ilgalaikių konkurencingumo problemų. Viena svarbiausių – atlyginimų ir darbo našumo atotrūkis.
Darbo užmokestis Lietuvoje jau kurį laiką auga sparčiau nei našumas. Darbuotojams tenkanti BVP dalis šalyje pasiekė 51,5 proc.
Pagal šį rodiklį Lietuva viršija Europos Sąjungos ir euro zonos vidurkius, o jos rodiklis jau yra vienas didžiausių Bendrijoje.
Pasak G. Šimkaus, darbuotojams tai yra palanki tendencija, tačiau visos ekonomikos mastu ji reiškia, kad lieka mažiau erdvės našumą didinančioms investicijoms, o augančios darbo sąnaudos gali silpninti šalies konkurencingumą.
Jeigu našumas neaugs taip pat sparčiai kaip atlyginimai, Lietuvos verslui bus vis sunkiau konkuruoti tarptautinėse rinkose.
Todėl, pasak Lietuvos banko, ilgalaikiam ekonomikos augimui būtinos investicijos į švietimą, inovacijas, technologinę pažangą ir efektyvesnius gamybos procesus.
Lietuvos verslui elektra brangesnė nei JAV ar Kinijoje
Dar vienu konkurencingumo iššūkiu išlieka elektros kaina. Nors po 2022 m. energetikos krizės elektros kainos sumažėjo, jos vis dar viršija prieš krizę buvusį lygį.
Daugiau už elektrą moka net didžiausi vartotojai, kuriems paprastai siūlomos palankiausios sąlygos.
Lietuvos įmonėms elektra kainuoja pigiau nei verslui Vokietijoje ar Lenkijoje. Tačiau Lietuvos įmonės konkuruoja ne tik Europos Sąjungoje.
Lietuvos banko pateiktais duomenimis, 2023–2026 m. vidutinė elektros kaina Lietuvos įmonėms siekė apie 158 eurus už megavatvalandę. JAV ji buvo maždaug 128 eurai, o Kinijoje – apie 93 eurus už megavatvalandę.ę
Taigi Lietuvoje verslui elektra buvo maždaug ketvirtadaliu brangesnė nei JAV ir apie 70 proc. brangesnė nei Kinijoje.
G. Šimkaus teigimu, todėl būtina didinti elektros gamybą iš atsinaujinančiųjų energijos šaltinių.
Elektros kainos klausimas turėtų tapti ir Lietuvos konkurencingumo politikos dalimi. Siekiama užtikrinti, kad energetikos pertvarka netaptų kliūtimi investicijoms, eksportui ir ilgalaikiam ekonomikos augimui.
Dirbtinį intelektą naudoja vis daugiau įmonių
Darbo našumą galėtų didinti ir platesnis dirbtinio intelekto naudojimas. Lietuvos įmonių, pasitelkiančių bent vieną dirbtinio intelekto technologiją, dalis nuo 4,5 proc. 2021 m. išaugo iki beveik 20 proc. šiemet.
Pagal šį rodiklį Lietuva viršija Europos Sąjungos vidurkį ir gerokai lenkia Latviją bei Lenkiją, tačiau vis dar atsilieka nuo tokių lyderių kaip Danija, Suomija ar Švedija.
Problema ta, kad Lietuvos įmonės dirbtinį intelektą dažniausiai naudoja paprastesnėms užduotims – rinkodarai, pardavimams ir administraciniams procesams.
Moksliniams tyrimams, eksperimentinei plėtrai ir inovacijoms jį pasitelkia mažiau nei 5 proc. įmonių, o gamybos procesams – mažiau nei 4 proc.
Pabrėžiama, kad vien didesnio dirbtinio intelekto naudotojų skaičiaus nepakaks.
„Trumpuoju laikotarpiu Lietuvos ekonomika yra pakankamai atspari, tačiau ilgesniu laikotarpiu šito atsparumo nebeužteks. Augimą turėsime vis labiau grįsti našumu ir konkurencingumu“, – apibendrino G. Šimkus.
