Aptrupėjus valdančiajai koalicijai, visi tik ir kalba apie postus ir personalijas. O apie tai, kad pasikeitus koalicijos sudėčiai derėtų iš naujo peržiūrėti Vyriausybės programą, net neužsimenama. Gal dėl to, kad valdantieji bijo?
Dabartinė Vyriausybės programa yra keturių partijų programinių nuostatų lydinys. Tačiau Naujoji sąjunga jau pasitraukė iš koalicijos. Būtų logiška, kad likę trys koalicijos partneriai peržiūrėtų Vyriausybės programą ir pateiktų ją tvirtinti Seimui, kartu pasitikrindami, ar tebeturi paramą parlamente.
Veiksmus kausto baimė?
Konstitucija reikalauja grąžinti Vyriausybės įgaliojimus tik tuomet, jei pasikeičia daugiau nei pusė ministrų. Kadangi socialliberalai atšaukia tik du ministrus (o prieš tai pasikeitė keturi), šioje situacijoje peržiūrėti savo programos Vyriausybė formaliai neprivalo.
„Tokio būtinumo lyg ir nėra. Bet, kiek žinau, koalicijos partneriai svarstė galimybę teikti Seimui naują programą. Vėliau viskas sustojo, nes jie liko be daugumos. Teikti naują Vyriausybės programą, turint tik 70 vietų Seime, būtų savižudybė“, - susidariusią padėtį komentavo Naujosios sąjungos vicepirmininkas Artūras Skardžius.
Socialliberalo teigimu, jeigu naujoji koalicija turės apie 80 vietų parlamente, tada galės išbraukti iš Vyriausybės programos socialliberalias nuostatas ir teikti ją Seimui.
Išbraukti nėra ką
Tuo tarpu Darbo partijos vicepirmininkas Viktoras Muntianas teigia, kad peržiūrėti Vyriausybės programą visai nėra reikalo.
„Tai galėtų būti, jei keistųsi Vyriausybės tikslai ir siekiai. Bet aš žinau, kaip buvo svarstoma Vyriausybės programa, - visi tikslai buvo daugiau ar mažiau priimtini visiems koalicijos partneriams“, - sakė jis.
Darbietis davė suprasti, kad net turėdami daugumą Seime valdantieji nebandytų išbraukti iš Vyriausybės programos socialliberalių nuostatų. Anot V. Muntiano, šis dokumentas yra kompromisinis ir specifinių socialliberalų tikslų programoje apskritai nėra.
A. Skardžius, paklaustas, kurios Vyriausybės programos nuostatos yra gimusios iš Naujosios sąjungos iniciatyvų, pavyzdžių pateikti nesugebėjo. Jis teigė, kad reikėtų dar pavartyti programą, viską prisiminti.
Kam oponuos socialliberalai?
Nerevizuodamos Vyriausybės programos, trys valdančiosios partijos, žvelgiant iš jų pozicijų, elgiasi racionaliai, nors toks elgesys ir neatitinka aukščiausių parlamentinės demokratijos standartų.
Tuo tarpu Naujosios sąjungos lyderio Artūro Paulausko pareiškimai apie galimą frakcijos pasiskelbimą opozicine stebina kur kas labiau. Kam gi oponuos Seimo socialliberalai? Savo pačių suderėtai ir patvirtintai Vyriausybės programai?
V. Muntianui tokie buvusių koalicijos partnerių ketinimai atrodo nesuprantami. „Argumentų šitam žingsniui būtų sunku surasti, nes Vyriausybės programa patvirtinta ir socialliberalų balsais. Dabar ta programa nesikeičia. Vadinasi, pasikeitė socialliberalų nuostatos?“ – stebėjosi darbietis.
A. Skardžius teigė, kad Naujosios sąjungos pirmininkas A. Paulauskas perėjimo į opoziciją klausimu su pavaduotojais nesikonsultavo. Pats A. Skardžius tokią galimybę vertina kritiškai. Anot jo, pagal politinį etiketą partija opozicine pasiskelbia tada, kai Seime teikiama tvirtinti Vyriausybės programa ir partija balsuoja „prieš“.
Bet A. Skardžius neatmetė galimybės, kad socialliberalai ims oponuoti savo pačių patvirtintai programai: „Lietuvoje viskas įmanoma. Aš nenustebčiau“.
Taigi eilinį kartą paaiškėja, kad Lietuvoje galioja savotiškos politikos taisyklės ir normos. Bet niekam dėl to galvos neskauda. Nebent tik politologams, kurie negali Lietuvoje pritaikyti Vakarų demokratijoms būdingų schemų.
