„Lietuvių kalba yra sunki, bet tai nereiškia, kad jos neįmanoma išmokti. Turime daug pavyzdžių, kai užsieniečiai, gyvendami Lietuvoje ir mokydamiesi kalbos, puikiai ją įvaldo. O ateidami į klubą žmonės neturi ko prarasti, nebent tik porą valandų savo laiko. Tad kodėl jo nepabandžius?“, – pasakoja Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos edukatorė Giedrė Šapranauskaitė.
Nuo vienos idėjos iki dešimčių susitikimų
Nors pirmasis Lietuvių kalbos mokymosi klubo susitikimas įvyko šių metų balandį, nuo tada surengti jau 22 susitikimai. G. Šapranauskaitė pasakoja, kad į klubą ateina žmonės iš įvairiausių šalių ir su labai skirtingomis patirtimis.
„Beveik visada ateina lankytojų iš Ukrainos, Baltarusijos ir Rusijos, turime reguliarių lankytojų iš Meksikos, Hondūro, Egipto, Turkijos, Ganos, Sakartvelo, Bangladešo, taip pat esame turėję dalyvių iš Vokietijos, Nyderlandų, Prancūzijos, Naujosios Zelandijos, Norvegijos, Tailando, Afganistano“, – vardija edukatorė.
Pati klubo idėja taip pat gimė netikėtai, bendradarbiaujant su Naujojoje Zelandijoje užaugusia lietuve Barbora Sharrock, kuri šiuo metu gyvena Lietuvoje ir pati mokosi lietuvių kalbos.
„Ji įkūrė organizaciją „Kalba Kartu“, su kuria pradėjo rengti susitikimus besimokantiems lietuvių kalbos. Kadangi susidomėjusiųjų skaičius augo ir reikėjo didesnių patalpų, o mes su bibliotekoje įsikūrusia kūrybos laboratorija organizuojame įvairias edukacijas ir klubus, nusprendėme sujungti jėgas ir kartu organizuoti lietuvių kalbos mokymosi klubą bibliotekoje“, – pasakoja G. Šapranauskaitė.
Lietuvių kalbos klubas yra vienas iš Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos Kūrybos laboratorijos organizuojamų renginių. Prie jo organizavimo prisideda ne tik edukatorė G. Šapranauskaitė ir vyresnioji edukatorė Ieva Laukaitytė, bet ir būrys savanorių, padedančių užsieniečiams praktikuoti lietuvių kalbą.
Kodėl užsieniečiai mokosi lietuvių kalbos?
Klubo formatas paprastas – į susitikimus renkasi žmonės, kurie jau mokosi lietuvių kalbos arba tik pradeda ją pažinti, o jiems padeda lietuviškai kalbantys savanoriai. Susitikimų pradžioje dalyviai suskirstomi pagal kalbos lygį ir antrąją bendravimo kalbą, o kiekvienai grupei priskiriamas lietuviškai kalbantis savanoris, kuris palaiko pokalbį, paaiškina neaiškius žodžius ar gramatikos taisykles ir padeda atlikti užduotis.
„Šis klubas skiriasi nuo kalbos kursų, nes mes neturime konkrečios programos ir neduodame jokių baigimo sertifikatų. Tiesiog sukuriame erdvę, kurioje užsieniečiai gali praktikuotis kalbą ir išsiaiškinti tai, kas jiems neaišku“, – sako edukatorė.
Biblioteka pastebi, kad užsieniečių lankytojų skaičius nuolat auga, todėl svarbu, kad ši erdvė būtų atvira ir prieinama visiems. Apie tokio formato poreikį kalba ir augantis dalyvių skaičius – nuo pirmųjų susitikimų pavasarį jis išaugo beveik dvigubai.
„Nors Vilniuje tikrai yra lietuvių kalbos kursų, dažnai jie būna brangūs ir turi gana ribotą vietų skaičių, tad tampa neprieinami visiems. Mūsų klubas yra nemokamas, vyksta be registracijos ir yra atviras visiems norintiems“, – pasakoja G. Šapranauskaitė.
Klubo lankytojų motyvacija mokytis lietuvių kalbos labai įvairi – vieniems tiesiog patinka mokytis naujų kalbų, kiti nori išmokti apsipirkti ar užsisakyti maisto lietuvių kalba. Visgi dauguma lankytojų yra nuolat Lietuvoje gyvenantys žmonės, kurie čia studijuoja, dirba ir planuoja likti ilgesniam laikui.
Didžiausi iššūkiai – ne tik gramatika
„Dažnai girdime, kad nėra pakankamai galimybių mokytis kalbos: kursai neturi vietų arba yra per brangūs, populiarios kalbų mokymosi programėlės dažniausiai neturi lietuvių kalbos, nėra daug knygų, skirtų būtent užsieniečiams besimokantiems lietuvių“, – problemas vardija G. Šapranauskaitė.
Vis dėlto klubo dalyviai įrodo, kad net ir sudėtinga kalba gali tapti įveikiama, kai mokomasi bendruomenėje. Viena svarbiausių klubo dalių yra būtent savanoriai, kurie padeda užsieniečiams.
„Būtent dėl jų šis klubas gyvuoja ir gali augti. Turime entuziastų, kuriems patinka bendrauti su žmonėmis, išgirsti jų istorijas ar net susirasti naujų draugų, savanoriai neprivalo dalyvauti kiekviename susitikime.“, – pasakoja edukatorė.
Svarbiausia – nebijoti klysti
Pasak organizatorių, didžiausias pokytis, kurį jie pastebi tarp nuolatinių dalyvių, yra ne gramatikos žinios ar žodynas.
„Dažniausiai žmonės, kurie reguliariai dalyvauja klube, pradeda kalbėti gerokai drąsiau. Tai nebūtinai reiškia, kad jie daro mažiau klaidų, bet jie mažiau bijo tas klaidas daryti“, – teigia G. Šapranauskaitė.
Kai kuriems dalyviams dalyvavimas klube jau padėjo sėkmingai išlaikyti lietuvių kalbos egzaminą, tačiau organizatoriams ne mažiau džiugu ir tada, kai buvusius klubo lankytojus pavyksta sutikti kitose miesto erdvėse ir susikalbėti lietuviškai.
„Nors formalus kalbos mokymasis gali būti labai svarbus, bendruomeninės iniciatyvos dažniausiai fokusuojasi būtent į kalbėjimą neformalioje aplinkoje. Tokiu būdu dalyviai gali įgyti daugiau kalbėjimo praktikos, kalbėti apie tai, kas jiems įdomu, susirasti naujų draugų. Tai gali padėti palaikyti motyvaciją mokytis naujos ir tikrai nelengvos kalbos“, – sako edukatorė.
Pašnekovės teigimu, Lietuvoje tokių iniciatyvų daugėja, tačiau poreikis vis dar išlieka didelis. Ypač trūksta atvirų, nemokamų ir visiems prieinamų vietų, kuriose užsieniečiai galėtų tiesiog kalbėti lietuviškai ir jaustis drąsiau tai darydami.
„Tikrai yra nemaža dalis lietuvių nustemba ir džiaugiasi, kai išgirsta užsieniečius kalbančius lietuviškai. Tikriausiai ir perėjimas į anglų kalbą dažniausiai įvyksta ne dėl to, kad esame nekantrūs, o todėl, kad galvojame, jog kitam žmogui taip komunikuoti bus paprasčiau. Jei užsienietis su mumis pradeda kalbėti lietuviškai, galbūt būtų galima tiesiog paklausti, kokia kalba jis norėtų tęsti pokalbį ir ar norėtų, kad pataisytume jo klaidas“, – draugiškai primena G. Šapranauskaitė.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
