Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Nuplautus obuolius darbuotojos dar kruopščiai peržiūrėjo ir tuomet pakavo į maišelius. „Naradavos“ soduose netoli Pasvalio užauginti obuoliai iškeliavo į didžiuosius šalies prekybos tinklus, vaikų ugdymo įstaigas.
„Čia, ką matome, moterys rūšiuoja apie 2 tonas per valandą, kai gerais derliaus metais rūšiuoja 5 – 6 tonas“, – kalbėjo bendrovės „Naradava“ direktorius Džiugas Palionis.
Anot vieno didžiausių šalies obuolių augintojo, per visą šį sezoną buvo gerokai mažiau ką rūšiuoti.
„Nes derlius mažas, labai mažas, jeigu praeitais metais skynėme 8 tūkst. tonų, tai šiais metais jų turime tik apie 1 tūkst.“, – sakė D. Palionis.
Obuolių derlius šiais metais ženkliai sumažėjo
Vienoje iš obuolių saugyklų liko paskutiniai obuoliai. Filmavimo dieną buvo likę apie 70 tonų. O viso iš 20 turimų saugojimo kamerų buvo užpildytos vos 5.
„Ne tik mažas derlius, bet ir derliaus kokybė yra prastesnė“, – pridūrė D. Palionis.
Augintojus guodžia bent tai, kad lietuviškų obuolių kaina šoktelėjo.
„Rekordiškai mažas derlius ir rekordiškai didelės kainos. Kainos pastebime lyginant su praeitais metais yra iki 50 proc. didesnės“, – aiškino bendrovės „Naradava“ direktorius.
Už lietuviškų obuolių kilogramą pirkėjams tenka mokėti apie du eurus ar daugiau. Pigiau rasti pavyksta nebent per akcijas prekybos tinkluose ar mažesnėse prekyvietėse.
„Absoliutus rekordas yra jeigu „ant“ kainos žiūrėti lietuviškiems obuoliams, tik tas, kad jų kiekiai yra maži“, – minėjo bendrovės „Aukštikalnių sodai“ direktorius Arvydas Paškevičius.
„Aukštikalnių sodų“ sandėlyje buvo visiška tyla. Jei ankstesniais metais tokiu laiku rūšiavimo linija ūžė pilnu pajėgumu, šį sezoną, anot ilgamečio Pasvalio krašto obuolių augintojo, rūšiavimo linijos praktiškai įjungti net nereikėjo.
„Per trisdešimt kelis metus darbo stažo čia, ko gero, pirmi metai, kad šitaip išvis nieko nedirbtumėme“, – sakė A. Paškevičius.
Obuolių derlių sunaikino šaltis
Pasak ūkininko, derlių beveik sunaikino vėlyvos šalnos, pribaigė kruša.
„Kurie dar truputį panašūs į obuolį pasidėjome, prekiavome iš sandėlio vietoje, vietiniams gyventojams, o visi kiti išvažiavo į perdirbimą“, – aiškino bendrovės „Aukštikalnių sodai“ direktorius.
Įprastai Pasvalio rajono sodininkai užaugina maždaug pusę šalies prekybos tinkluose parduodamų obuolių.
„Kad sausio mėnesį lietuviški obuoliai pasibaigtų, čia jau retenybė“, – sakė A. Paškevičius.
„Naradavos“ vadovas skaičiavo, kad lietuviškų obuolių geriausiu atveju turėtų užtekti dar vasario pirmai savaitei.
„O visa kita kas po, arba kažkoks ūkelis turėjo labai gerą derlių, kurį aplenkė šalnos, arba tada kyla klausimų dėl to obuolio kilmės“, – pasakojo D. Palionis.
O obuoliai Panevėžio ūkininkų turguje yra iš Anykščių krašto ūkininko.
„Pas mus liko vienas ūkininkas, ponas Vitalijus, iš ko mes gauname obuolius lietuviškus, bet jis taip pat jau eina į pabaigą. Taip, kad eisime „ant“ lenkiškų“, – kalbėjo prekeivė Dalia.
Lietuviai perka obuolius užaugintus Lietuvoje
Prekeivė pastebėjo, kad kol yra pasirinkimas, žmonės dažniau perka vietinių augintojų. Juolab, kad ir kaina beveik nesiskiria.
„VIską perku lietuvišką“, – minėjo gyventoja.
„Pirmiausia aš pauostau, jeigu chemija kvepia, tai aš jų neimu“, – sakė vyras.
„Nuperki užsienietiškus, kad ir lenkiškus, anūkai pavyzdžiui nevalgo, reikia nulupti“, – kalbėjo pensininkė.
„Man tai nesvarbu, svarbu, kad skanu“, – juokais sakė pirkėjas.
„Lenkiškų neperkame, lietuviškus geriau, todėl, kad lietuviai mes esame“, – pridūrė vyriškis.
„Skanūs ir tie, ir tie šiaip“, – pastebėjo kitas vyras.
Tiesa, kaimynams lenkams šį sezoną su obuoliais pasisekė labiau, nors lyginant su ankstesniais metais taip pat jų priskynė mažiau.
„Lenkija didelė, jie labai gerais metais augina virš 5 milijonų tonų, šiais metais virš 3 mln. tonų, patys suvartoja nepilną milijoną tonų, tai 2 mln. tonų reikia kažkur kitur parduoti, tame tarpe ir Lietuva“, – kalbėjo bendrovės „Aukštikalnių sodai“ direktorius Arvydas Paškevičius.
O šalies augintojai viliasi, kad lietuviški sodai po žiemiško sąstingio atsigaus ir bus atsparesni ne tik ligoms ir kenkėjams, bet ir gamtos išdaigoms.
Straipsnis parengtas pagal TV3 žinių reportažą.
