Lietuviai negalvoja nei apie sveikatą, nei kišenę: mokslininkai pasakė, kaip sutaupyti po 155 eurus

„DietWise“ projekto mokslininkai atkreipia dėmesį į tai, kad apsipirkinėjimas turi prasidėti dar namuose – tikrinant maisto atsargas ir sudarant pirkinių sąrašą. Jie taip pat kuria nemokamą sprendimą, kaip išmokti gaminti sveikiau, tvariau, tuo pačiu ir pigiau dar ieškant recepto.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Ar reikia plauti kiaušinius? Atsakė kartą ir visiems laikams

Išgirdę, ką tiesioginio eterio metu kalba mama, žiūrovai nesulaikė ašarų: negalėjo patikėti

Jaučiate nuolatinį nuovargį ir prastai miegate? Jums gali trūkti šio mineralo

„Kiek daugiau nei trečdalis apklaustųjų pripažino, kad maisto išmeta per daug. Jie taip pat mano, kad išmesdami mažiau maisto, sutaupytų reikšmingą šeimos biudžeto sumą“, – tyrimo rezultatus komentuoja Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų instituto Visuomenės sveikatos katedros vyriausiasis mokslo darbuotojas, doc. dr. Donatas Austys.

Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad beveik pusė apklaustųjų nesuvalgyto maisto išmetimą prilygino pinigų išmetimui į šiukšliadėžę. Kas trečias apklaustasis pripažino susirūpinęs dėl sumos, kurią kainuoja išmetamas maistas jo namuose, rašoma pranešime spaudai.

Išmetė apie 69 kilogramus maisto už maždaug 155 eurus

Eurostatas skelbia, kad vien 2025 metais vienas europietis vidutiniškai išmetė apie 69 kilogramus maisto už maždaug 155 eurus. Vadinasi, bendra iššvaistyta suma sudaro apie 450 milijonų eurų.

„DietWise“ projekto mokslininkų manymu, maisto švaistymas dažniausiai susijęs su apsipirkimų planavimo trūkumu. Tik 16 proc. apklausoje dalyvavusių žmonių teigė keliaujantys apsipirkti žinodami, kiek ir kokio maisto įsigyti reikia, ir tik kas penktas apklaustasis apsipirkinėja sudarius pirkinių sąrašą.

„Įdomu tai, kad tarp tų pačių apklaustųjų kur kas didesnė dalis teigė žinanti, kokią sumą pinigų galima išleisti apsiperkant. Tai rodo, jog žmonės susitelkia į sumą, kurią išleis, o ne į tai, kokius produktus įsigys“, – atkreipia dėmesį D. Austys.

Eksperto teigimu, apsipirkimas turi prasidėti dar namuose – tikrinant šaldytuvą ir spinteles bei sudarant sąrašą, kokių ingredientų trūksta planuojamiems patiekalams gaminti.

Apklausa rodo, kad maisto švaistymo ir apsipirkimų planavimo tendencijos skirtingose šalyse pakankamai skiriasi. Dėl išmetamo maisto vertės didelį susirūpinimą išreiškė tik kas antras Lietuvos gyventojas, kai Graikijoje tą darė net septyni iš dešimties apklaustųjų. Belgijoje šis skaičius gerokai mažesnis – tik 40 proc. apklaustųjų rimtai galvojo apie išmetamo maisto kainą.

Be to, Lietuvos gyventojai rečiausiai iš visų apklaustųjų nurodė planuojantys apsipirkimus – tai daro tik kas trečias, kai Belgijoje su sąrašu apsipirkti keliauja kas ketvirtas, o Graikijoje – kas šeštas pirkėjas.

Maistą padės gaminti sveikiau ir tvariau

Padedant gerinti susiformavusius įpročius, „DietWise“ projekto metu bus sukurta išmani programėlė RecipeWatch App, padėsianti gaminti maistą sveikiau ir tvariau. Ši programėlė veiks kaip planavimo patarėjas, padedantis susigaudyti informacijos jūroje: programėlė pasitelks dirbtinį intelektą, kuris analizuos internete rastą receptą ir siūlys pakeisti jo mažiausiai sveikus ir netvarius ingredientus į sveikesnius bei tvaresnius.

„Siūlome į problemos sprendimą pažiūrėti kitu kampu. Nors nuolatinis gyventojų švietimas apie sveikesnius ir tvaresnius mitybos sprendimus yra būtinas, manome, kad jis būtų kur kas efektyvesnis, jei rekomendacijos pasiektų žmones ten, kur realiai priimami kasdieniai sprendimai – renkantis, ką gaminti ir ką valgyti. Šiandien internete gausu prieštaringos, fragmentiškos ar net klaidinančios informacijos apie mitybą – tokioje „triukšmo“ aplinkoje lengva pasiklysti.

Todėl projekte siekiame ne dar labiau didinti informacijos srautą, o pasiūlyti kitokį požiūrį: dirbti kartu su receptų kūrėjais ir vartotojais, integruojant aiškias, moksliškai pagrįstas rekomendacijas tiesiai į receptus ir jų naudojimo kontekstą. Galutinis projekto tikslas – padėti kuo daugiau žmonių maitintis sveikiau ir tvariau, kartu mažinant maisto švaistymą ir nereikalingas išlaidas, taip sprendžiant tiek visuomenės sveikatos, tiek ekonomines ir aplinkosaugines problemas“, – sako AdCogito elgsenos tyrimų instituto atstovė dr. Elzė Uždavinytė.

Apklausa atlikta 2025 metų gegužės mėnesį Lietuvoje, Belgijoje ir Graikijoje. Asmenų pažeidžiamumas vertintas pagal jų socioekonominį statusą, amžių (nuo 18 iki 21-erių arba virš 60) ir priklausymą etninių mažumų grupei. Tyrimą atliko bendrovė „Metron Analysis“, jo metu apklausta 150 gyventojų Lietuvoje, 173 Belgijoje ir 159 Graikijoje. Duomenis analizavo Graikijoje veikiantis Prolepsis institutas.