• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Europos bendrovės „ERGO Life Insurance“ statistika atspindi, kad Latvijos gyventojai apie gyvybės draudimą ir jo įtaką ateičiai pradeda galvoti vidutiniškai ketveriais metais anksčiau nei kitų Baltijos šalių gyventojai. Lietuviai gyvybės draudimui kasmet skiria daugiau savo lėšų nei latviai ir estai.

Europos bendrovės „ERGO Life Insurance“ statistika atspindi, kad Latvijos gyventojai apie gyvybės draudimą ir jo įtaką ateičiai pradeda galvoti vidutiniškai ketveriais metais anksčiau nei kitų Baltijos šalių gyventojai. Lietuviai gyvybės draudimui kasmet skiria daugiau savo lėšų nei latviai ir estai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

ERGO statistika Baltijos šalyse rodo, kad apie savo ir šeimos finansinį saugumą latviai pradeda galvoti sulaukę 30 metų amžiaus. Populiariausia gyvybės draudimo rūšis Latvijoje – privatus pensijų draudimas. Lietuvos ir Estijos gyventojai mieliau renkasi kaupiamąjį gyvybės draudimą. Tokiu draudimu jie dažniausiai draudžiasi būdami 34–48 metų amžiaus. Visose trijose Baltijos valstybėse sparčiai populiarėja studijų draudimas – šiuo metu jis yra antra pagal populiarumą gyvybės draudimo rūšis.

REKLAMA

„Kokio amžiaus sulaukę žmonės pradeda galvoti apie tai, kad reikia pasirūpinti savo ir šeimos finansiniu saugumu, lemia gyvenimo ritmas,“ – teigia Europos bendrovės „ERGO Life Insurance“ Gyvybės draudimo direktorė Baltijos šalyse Aistė Rudžinskytė. „Gyvybės draudimą žmonės paprastai įsigyja svarbiu savo gyvenimo momentu – kurdami šeimą, įsigydami būstą ar susilaukę vaikų. Pastaraisiais metais tėvai vis dažniau pasirūpina savo vaikų studijų draudimu. Siekdami sutaupyti vaiko studijoms bei užtikrinti finansinę paramą tuo atveju, jei šeima netektų maitintojo, tėvai tokį draudimą perka netgi tada, kai vaikui vos du metukai. Šiai tendencijai didelę įtaką turi aukšta studijų kaina ir supratimas, kad tik puikus išsilavinimas padės užsitikrinti saugią ateitį“.

REKLAMA
REKLAMA

ERGO duomenimis, Baltijos šalių gyventojai didžiausią savo lėšų dalį skiria privačiam pensijų draudimui. Šioje srityje pirmauja lietuviai, kurie šiam tikslui per metus išleidžia vidutiniškai apie 653 eurų (apie 2,3 tūkst. Lt). Antroje pozicijoje – latviai, išleidžiantys vidutiniškai 600 eurų (2,07 tūkst. Lt), ir estai, skiriantys 549 eurų (1,9 tūkst. Lt).

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Neseniai įgyvendinta pensijų sistemos reforma turėjo įtakos lietuvių ir latvių susidomėjimui pensijų draudimo rūšimi. Reformos metu žmonės gavo daugiau informacijos apie galimybes individualiai kaupti senatvei privačiuose pensijų fonduose bei draudimo bendrovėse. Daugelis nusprendė sudaryti pensinio gyvybės draudimo sutartis.

A.Rudžinskytė teigia, kad susidomėjimas gyvybės draudimu nuolat auga, nes tai visapusišką vertę klientui kurianti draudimo šaka. „Kaupiant ilgą laiką ir nuosekliai net ir nedidelė periodiškai atidedama suma atneša didelę grąžą – yra galimybė sutaupyti pasirinktą pinigų sumą arba uždirbti investuojant. Verta pažymėti, kad esant sėkmingai investicinei veiklai, draudimo bendrovė papildomai klientams didina garantuotas draudimo išmokas pelno dalimi – perviršiu. Taip pat daugelis žino, kad sudarant gyvybės draudimo sutartis, gyventojai kasmet gali pasinaudoti gyventojų pajamų mokesčio lengvata ir susigrąžinti iki 15 proc. sumokėtų įmokų“, – teigia A. Rudžinskytė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų