Per kelerius metus Lietuvą sudrebino įvairios istorijos – nuo Vilčinskų šeimos bylos, kai tėvai su vaikais slapstėsi ir buvo sulaikyti prie Baltarusijos sienos, iki Algirdo Švanio atvejo, kai tėvas be motinos žinios išvežė mažametę dukrą į Rusiją.
Vilčinskų šeimos atvejis
2023 m. liepą iš Kaune esančio vaikų gerovės centro „Pastogė“ Inga ir Mindaugas Vilčinskai savavališkai pasiėmė penkerių, septynerių ir devynerių metų amžiaus vaikus. Vaikai iki tol gyveno centre, nes Vilčinskams teismas buvo apribojęs tėvystės teisės.
Tėvai su pagrobtais vaikais buvo surasti Lietuvos pasienyje su Baltarusija. Kaip teigė teisėsauga, šeima greičiausiai ketino kirsti sieną.
Anksčiau Vilčinskų atžvilgiu dėl vaikų pagrobimo ir pasikėsinimo neteisėtai pereiti valstybės sieną buvo priimtas baudžiamasis įsakymas, kadangi pora sutiko su prokuroro pasiūlyta bausme. Tačiau vėliau jie persigalvojo ir pareikalavo bylos nagrinėjimo teisme.
Kauno apygardos teismas vaikus Vilčinskams sausio pabaigoje grąžino, nes jie buvo paimti nesilaikant procedūrų. Teismo pirmininkas Arūnas Purvainis vasarį teigė, kad šis civilinis procesas savaime nekeičia baudžiamosios bylos, kaltinimo apimčių, veikų kvalifikacijos.
Prieš porą metų Kauno apylinkės teisme nagrinėjamoje byloje išklausytos baigiamosios kalbos, o prokurorė siūlė bausmes. Ši byla susijusi su vaikų pagrobimu ir mėginimu kirsti Baltarusijos sieną kaltinamais I. ir M. Vilčinskais. Abu tėvai kategoriškai neigė savo kaltę, o prokurorė savo ruožtu siūlė taikyti devynasdešimties dienų arešto bausmę, bausmės vykdymą atidedant.
Vilčinskai kaltinami trijų mažamečių savo vaikų, kuriuos teismas buvo leidęs iš jų paimti, pagrobimu ir pasikėsinimu neteisėtai kirsti Lietuvos valstybės sieną su Baltarusija.
2024 m. Vasario mėnesį rašyta, kad Kauno apygardos teismas dėl procedūrinių pažeidimų panaikino žemesnės instancijos teismo sprendimą, pagal kurį suverenams priskiriamo Mindaugo Vilčinsko ir Ingos Vilčinskienės vaikai buvo paimti iš šeimos.
Bet teismo nutartyje taip pat aiškiai atsispindi, kaip pora stokojo įgūdžių, nes visi vaikai buvo per mažo svorio, vyriausias sūnus priklausomas nuo kompiuterinių žaidimų, mažyliams nustatyti specialieji ugdymosi poreikiai, bet būdami šeimoje vaikai nebuvo vedami pas specialistus.
Švanys savo dukrą norėjo pervežti į Rusiją
2023 m. rugpjūčio 27 dieną Rusijos pilietybę turintis A. Švanys į Rusiją išgabeno savo dukrą. Tądien į policiją kreipėsi jos motina, kuri pranešė, kad vyras paėmė jų mažametę dukrą ir sutartu laiku negrąžino.
Atliekant paiešką nustatyta, jog vyras su dukra valtimi perplaukė Šilutės rajone tekančią Skirvytės upę ir taip kirto Lietuvos ir Rusijos valstybinę sieną. Vaikas rugsėjo 5 dieną buvo grąžintas motinai, kai ši nuvyko į Kaliningrado sritį. Abi jos tą pačią dieną parvyko į Lietuvą.
Ilgainiui netrūko ir liudijimų apie keistą Švanio elgesį. Mamai Saulei pavyko atgauti savo dukrą, tačiau moteris vis dar nesiryžo apie tai kalbėti, o jos sesuo ir vaikystės draugė laidai „Prieš srovę“ papasakojo jau nuo pažinties pradžios gluminusį A. Švanio elgesį.
Austrijoje gyvenanti Saulės sesuo Monika šiandien pripažino, kad ji sunerimo vos sesei pradėjus bendrauti su A. Švaniu. Neįprastai moteriai nuskambėjo Saulės pasakota istorija, kad jos naujas vaikinas į 3 pasimatymą atvyko, kaip pats sakė, su „savo geriausia drauge“ – ožka. Vyras esą nenorėjo palikti gyvūno namuose, todėl vežėsi per pusę Lietuvos, pirišęs prie lengvojo automobilio priekinės sėdynės.
„Kai sužinojau apie tą ožką, tai sakiau, kad filme taip nebūna, bet mano sesei pasitaikė. Buvo trečias jų susitikimas ir jis važiavo pas ją su mašina – ne vienas, o atsivežė savo draugę ožkytę. <...> Jis paaiškino, kad negali palikti jos vienos namuose, ji nemelžta, dėl to jis vežasi ją kartu.
Aišku, nereikia kalbėti, kiek gyvūnas patyrė streso. Sesuo pasakojo, kad įlipo į mašiną, o ten visur tik ožkos išmatos ir dar neaišku kas“, – pasakojo Monika.
Kauno klinikose mirė mergaitė, iš šeimos paimami vaikai
Šių metų liepos mėnesį Vaiko teisių apsaugos ir įsivaikinimo tarnyba nusprendė paimti vaikus iš daugiavaikės ukmergiškių šeimos, tarp kurių buvo ir miręs kūdikis. Vaikas gimė su Patau sindromu, tačiau ėmė aiškėti, kad tėvai delsė mergaitę parodyti gydytojams.
Šeimai atstovaujanti advokatė Dalia Jasevičienė „Facebook“ pasidalino vienos šeimos skaudžia netektimi. Kaip pasakoja advokatė, praėjusios savaitės penktadienį į ją kreipėsi sena pažįstama. Ji prašė pagalbos, ieškant konstruktyvios diskusijos su Vaiko teisių apsaugos skyriumi (VTAS).
Vaiko teisių gynėjai apgailestauja dėl įvykusios klaidos ir aiškina, kad informacija apie kūdikio mirtį buvo gauta po sprendimo priėmimo.
Komentuodamas apie ukmergiškių šeimą, iš kurių vaikų teisės nusprendė paimti vaikus, Ukmergės rajono savivaldybės meras Darius Varnas naujienų portalui tv3.lt teigė, kad šeima anksčiau 6 metus gyveno socialiniame būste, iki kol 2025 m. spalio 7 d. šeima nutraukė sutartį socialiniame būste ir išvyko gyventi pas vyresnio amžiaus moterį, kuri viduryje miško turi sodybą.
D. Varnas taip pat pridūrė, kad šeima gyvena kiek kitokį gyvenimą, nei įprasta.
„Jie gimdo namuose, nesinaudoja gydytojų paslaugomis, yra prieš skiepus. Jie save yra pasivadinę gamtos žmonėmis, gamtos vaikais. Tai jie taip ir gyvena, nes jie nelanko pagrindinių mokyklų, lanko vėjo mokyklas, nors ji oficialiai yra įregistruota, bet ten gal daugiau būreliai nei kažkokia ugdymo įstaiga. Jie negyvena tokio gyvenimo, kaip 21 a. gyvename mes“, – komentavo Ukmergės r. meras.
D. Varnas taip pat sakė, jog su šeima jis yra bendravęs ir anksčiau, tačiau apie kitokį gyvenimo būdą tuo metu meras sako nežinojęs.
„Paskutiniu momentu, kai mergaitė atsidūrė ligoninėje, man tėtis pats paskambino, kad vaikų teisės nori paimti vaikus. Tada aš įsivėliau į šitą visą problemos sprendimą. Aš neturiu kompetencijų tokių, kaip vaikų teisės, bet pasidariau kaip koordinatorius, tai ir bendrauju ir su tėvais, ir su visomis kitomis institucijomis“, – aiškino Ukmergės r. meras.
Daugiavaikėje šeimoje gimė vaikas su Patau sindromu
D. Jasevičienė pasakoja, kad daugiavaikei šeimai gimė mergytė, turinti Patau sindromą.
„Klientė su savo vyru sukūrė meilės kupiną šeimą ir augina daug vaikų. Kai aš pati, turėdama šešis vaikus, sakau „daug“, tai ji turi tikrai daug vaikų. Šių metų gegužės pabaigoje jų šeimoje gimė dukrytė. Tačiau vaikelis gimė turėdamas Patau sindromą – tai retai su gyvybe suderinama būklė
Mama kreipėsi į privačią kliniką, kur jai patarė, kaip galima bandyti prailginti vaiko gyvybės palaikymą, tačiau po labai sunkaus mėnesio vaikelio būklei prireikė Kauno klinikų reanimacijos“, – rašė advokatė D. Jasevičienė.
„Mergytei patekus į Kauno klinikas, pastarosios, neturėdamos nustatyto įgimto Patau sindromo, pamatė tik mažo svorio mėnesio amžiaus vaikelį ir suskubo apie neva „blogą mamą“ pranešti VTAS. O VTAS savo ruožtu suskubo mamą visų pirma nuteisti už tai, kad ji augina daug vaikų“, – rašė advokatė.
Anot D. Jasevičienės, po ilgos kovos mergytė mirė ligoninėje.
„[Mergaitė] ilgą laiką buvo intubuota, dėl to mamai buvo draudžiama vaikelį apkabinti. Tai emociškai ypač sunkus patyrimas bet kuriai šeimai, sąmoningai planavusiai ir laukusiai dar vieno šeimos spindulėlio“, – rašė D. Jasevičienė.
Vaikas gimė su sindromu, gydytojams parodytas ne iškart
Mirusios mergaitės mama Smiltėja interviu portalui tv3.lt pasakojo, kad po gimdymo juodu su vyru pastebėjo atvirą mergytės gomurį. Mama sakė, kad mergytė negalėjo žysti.
„Pas ją buvo kiškio lūpos, vilko gomurys. Tai reiškia, kad gomurys būna atviras ir ji negali pilnatviškai žysti pienelio, taip kaip visi kiti vaikai. Tada nusipirkome pienatraukį pirmą kartą gyvenime, tokio daikto nebuvau turėjus. Nusipirkome pipetę, kad padėtų vaikui valgyti. Mokinome ją žysti ir ji po truputį mokėsi“, – kalbėjo Smiltėja.
Mama pasakojo, kad mergytę mėnesį augino natūraliai, kaip ir kitus savo vaikus. Pasak Smiltėjos, šeima globojo mergaitę.
„Natūraliai, darniai, ramybėje, dainuodami, glostydami. Visų vaikų ji buvo mylima ir jie piešė piešinius, su ja kalbėjo ir ją glaudė“, – pasakojo ji.
Mama priduria, kad dėl dukrytės pasikalbėjo su dulomis, kurios, pasak jos, turi daug patirties. Šios tėvus nuramino ir patikino, kad kai vaikas bus sustiprėjęs, jam bus galima daryti plastinę operaciją ir sujungti lūpas.
Smiltėja pasakoja, kad po konsultacijų su dulomis gyveno ramiai, tačiau pastebėjo, kad mergytė auga į ūgį, tačiau ne į apimtį. Dėl to tėvai liepos pradžioje susitiko su privačiai dirbančia neonatologe.
„Kai ji apžiūrėjo vaikelį, ji pasakė, kad pagal jos ypatybes, kurios jau dabar matosi, ji fiziologiškai negali užsimaitinti [...]“, – kalbėjo Smiltėja.
Minėta neonatologė tėvams pasiūlė mergytei pastatyti lašelinę ir taip pabandyti ją pamaitinti. Tą dieną gydytoja dirbo Kauno klinikose, todėl tėvams mergytę buvo pasiūlyta paguldyti į reanimaciją.
Pasak mamos, gydytojai reanimacijoje pasakė, kad mergytė nuolatos serga plaučių uždegimu. Po daug sveikatos tyrimų gydytojai taip pat atrado, kad kažkas negerai su kūdikio smegenimis, kaukole. Taip pat tėvai sužinojo, kad jų vaikelis serga Patau sindromu.
„Jie mėnesio kūdikiui darė milžinišką kiekį tyrimų, švitinimų, dar kažko... Mes stebėjome tą situaciją ir mums atrodė, kad ji gali neatlaikyti visų tyrimų. Kažkuriuo metu [...] už ją kvėpavo aparatas, kad, kaip jie sakė, ji pailsėtų, nepervargtų“, – pasakojo mama.
Gydytojai tėvams pasakė, kad mergytė negyvens ilgai. Pasak Smiltėjos, gydytojai informavo, kad vaikai su Patau sindromu dažniausiai nesulaukia pirmojo gimtadienio.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
