• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Budintys globotojai Lietuvoje tampa laikinu saugiu prieglobsčiu vaikams, kurie negali likti su tėvais, o artimoje aplinkoje nėra kam jais pasirūpinti. Nors dalyje savivaldybių jų pakanka, didmiesčiai ir kai kurie rajonai vis dar susiduria su stoka.

GALERIJA (5)

Budintys globotojai Lietuvoje tampa laikinu saugiu prieglobsčiu vaikams, kurie negali likti su tėvais, o artimoje aplinkoje nėra kam jais pasirūpinti. Nors dalyje savivaldybių jų pakanka, didmiesčiai ir kai kurie rajonai vis dar susiduria su stoka.

REKLAMA

Apie tai laidoje diskutavo Vaiko teisių gynėjų globos centrų tinklo „Vaikai yra vaikai“ projekto vadovė Rugilė Ladauskienė ir budinti globotoja Rosita Kvieskienė.

Kaip jaučiasi vaikas naujoje aplinkoje?

Gal prisiminkime pirmąsias akimirkas, minutes, kai į jūsų namus įžengia vaikas, paimtas iš nesaugios aplinkos. Kaip visa tai vyksta? Kaip jaučiatės jūs? Kaip jaučiasi jūsų šeimos nariai? Kaip jaučiasi pats vaikas?

REKLAMA
REKLAMA

R. Kvieskienė: Dažniausiai viskas prasideda nuo skambučio. Jeigu tai vyksta dienos metu, mes žinome šiek tiek daugiau informacijos. Jeigu naktį – žinome minimaliai: vaiko amžių ir vardą. Nakties metu šeima miega, tu lauki, kol atvyksta vaikas, o tada eini miegoti kartu su juo.

REKLAMA

Kitą dieną prasideda vaiko pažinimas. Tada matai, ką jis mėgsta daryti, ko nemėgsta, kas jam patinka, ką jis valgo, ko nevalgo, kokia jo sveikata, kokią ugdymo įstaigą lanko. Tai yra tokie dalykai. Tiesiog vyksta gyvenimas, kaip ir kiekvienoje šeimoje.

Kokia būna vaiko reakcija ir elgesys? Suprantu, kad vaikai labai skirtingi, bet jeigu vaikas paimamas iš nesaugios aplinkos, tikriausiai vis tiek turi tam tikrų bendrų bruožų?

REKLAMA
REKLAMA

R. Kvieskienė: Pirmosios dienos jiems dažniausiai būna tokios, kad tarsi ir smagu. Daug įvairių, naujų dalykų, žaislų. Šeimoje auga ir kiti vaikai, pasikeičia aplinka. Iš pradžių jiems viskas lyg ir būna gerai, bet vėliau vis tiek prasideda adaptacija. Jie tarsi prabunda ir supranta, kad mama arba tėtis neateina. Tada jau prasideda sunkesni momentai.

Ko jie klausia dažniausia?

R. Kvieskienė: Jie klausia, kur yra mama, kada važiuos pas mamą. Dažniausiai per dieną to klausia daug kartų: „Kada važiuosiu pas mamą?“ Žinoma, viskas priklauso nuo situacijos. Būna susitikimai, tada važiuojame į susitikimą su mama, bet tai vyksta jau po tam tikro laiko.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Iš tikrųjų labai daug priklauso nuo konkrečios situacijos. Asmeniškai turėjau vieną tokį atvejį, kai mergaitė buvo atvežta naktį, pas mus prabuvo savaitgalį, o pirmadienį išvažiavo namo pas tėvus. Matyt, vaikų teisių specialistai įvertino situaciją ir leido jai sugrįžti namo. Tos dvi dienos jai buvo tarsi pasisvečiavimas pas tetą.

REKLAMA

Iš kokių šeimų vaikai dažniausiai atvyksta?

R. Kvieskienė: Alkoholizmas, smurtas, apleisti vaikai. Būna labiausiai atsilikusi raida – labai stipriai. Pavyzdžiui, tu vis tiek esi tarsi specialistas, nes globos srityje esi daugiau nei aštuonerius metus ir matai. Aš pati esu mokyklinio ugdymo pedagogė. Esu mačiusi daug vaikų, todėl net ir nebūdamas specialistas gali įvertinti raidą.

REKLAMA

Pavyzdžiui, žiūri į vaiką ir matai, kad jam ketveri, o jo raida yra kaip dvejų metų vaiko. Jis tik čiauška, nepasako nė vieno žodžio. Tai matyti ir iš jo elgesio, ir iš to, kaip jis reiškia emocijas. Tokių raidos atsilikimų yra labai daug.

Budintys globotojai Lietuvoje

Kokia šiuo metu yra budinčių globotojų situacija Lietuvoje? Kiek jų yra? Jų trūksta ar ne? Ar mūsų šeimos, žmonės nori imtis šios veiklos, iniciatyvos?

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

R. Ladauskienė: Aš kartais juokauju, kad budintis globotojas nėra profesija – tai yra gyvenimo būdas. Kaip ir minėta, žmonės gyvena savo gyvenimus, o į tuos gyvenimus atkeliauja vis nauji žmonės – maži arba dideli vaikai. Tas gyvenimas toliau vyksta šeimoje.

Tokių kaip Rosita, budinčių globotojų, Lietuvoje yra 255. Jie yra specialiai apmokyti, papildomai, labiau nei globėjai ar rūpintojai, kurie atlieka globėjo pareigas. Šie žmonės yra papildomai paruošti. Kas mėnesį gauna papildomų mokymų, dalyvauja savipagalbos grupėse, turi lankytis pas psichologus. Jie tam įpareigoti, kad galėtų valdyti visą procesą.

REKLAMA

Lietuvoje kai kuriose savivaldybėse budinčių globotojų turime pakankamai. Kai vaikui prireikia budinčio globotojo, jos 100 proc. patenkina šį poreikį. Pavyzdžiui, Kėdainių, Raseinių, Telšių savivaldybės, Šiaulių miestas ir rajonas. Didieji miestai – Vilnius, Kaunas, Klaipėda – susiduria su budinčių globotojų stoka.

REKLAMA

Taip pat yra ir mažesnių savivaldybių. Pavyzdžiui, Šalčininkai visai netoli Vilniaus, ten susiduriama su budinčių globotojų stoka. Taip pat Vilniaus rajonas, Ukmergė ir panašiai. Pavyzdžiui, Prienų rajonas, Kalvarijos savivaldybė taip pat susiduria su poreikiu.

Noriu atkreipti dėmesį, kad budintis globotojas į pagalbą ateina tuomet, kai vaikui yra nesaugu su tėvais, bet kartu nėra ir artimos aplinkos, kurioje vaikas galėtų saugiai pabūti. Tik tada ateina budintis globotojas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pirmiausia vaiko teisių gynėjai, jeigu įmanoma, pasikalba su tėvais, nors situacijos dažnai būna labai kritinės, apie ką Rosita ir kalbėjo. Jeigu įmanoma dėl vaiko amžiaus ar raidos ypatumų pasikalbėti su pačiu vaiku, jie kalbasi ir tikrina aplinką. Pirmiausia žiūrima į artimųjų aplinką, žmones, susijusius kraujo arba emociniais ryšiais.

Kartais priklausomybės nuodija visus arti esančius žmones, draugai taip pat turi priklausomybių, gyvena netinkamą gyvenimo būdą. Pavyzdžiui, vaikas yra labai mažas, kūdikis ir neturi kitų ryšių, tik giminaičius, kurie taip pat gali būti priklausomybių paveikti, tuomet atkeliauja budintys globotojai.

REKLAMA

Jeigu pasižiūrėtume plačiau, tikrai turime kuo pasidžiaugti. Prisiminkime, Lietuvoje anksčiau turėjome kūdikių namus, o dabar tokių dalykų nebėra. Tai yra be galo didžiulis džiaugsmas. Dar ir išsivysčiusiose Europos šalyse, pavyzdžiui, Belgijoje, maži vaikai gyvena institucijose, o Lietuvoje pagal teisės aktus vaikų iki penkerių metų jau nebegalima apgyvendinti institucijose.

REKLAMA

Jie gali būti tik pas budinčius globotojus arba artimuosius. Tai yra džiugu ir tokių atvejų Lietuvoje net nepasitaiko. Didžiausia problema išlieka vyresni vaikai, didelės vaikų grupės. Kartais iš vienos šeimos būna šeši, aštuoni ar net dešimt vaikų.

Taip pat turime problemų, kai vaikai turi specifinių raidos sunkumų ar poreikių. Pavyzdžiui, stipriai išreikštas autizmas. Ne kiekviena šeima gali priimti tokį vaiką, su visa meile ir pagarba, nes neretai šeimos turi ir savo vaikų. Dėl to specialistai ir šeimos derina poreikius bei galimybes.

REKLAMA
REKLAMA

Kaip sakau, kiek iš mūsų dabar greitai galėtume priimti į savo namus aštuonis vaikus? Juk vyresniems vaikams reikia užtikrinti ir kambarius, būstas turi būti pritaikytas. Galiausiai, tikrai turi turėti pagalbos aplinkui, kad galėtum pasirūpinti aštuoniais vaikais.

Visą „Žinių radijo“ laidą rasite čia: 

Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.

REKLAMA
Staipsnio neskaiciau bet noriu papasakoti savo istorija man dabar 73 metai bet kai man buvo 6 metukai po sunkios ligos mane isveze i sanatorija pusei metu ir dabar prisimenu tuos momentus kai mama atvaziuodavo manes aplankyti koks ilgesis budavo prasydavau viresnes mergaites kad parasytu laiska o kai gaudavau atsakyma tos pacios mergaites man perskaitydavo daug verkdavau tai isivaizduokite jau kiek laiko praejo bet tai buvo liga ir dar prisimenu bet vaiku paemimas tai labai didele trauma jiems visam gyvenimui nereiketu taip drastiskai atimineti vaiku o dabar kaip pasiziuri per tv pagalba daug yra savivales is instituciju
Tik kaimuose, nesvaig žurnaliūga
Kam juos iš viso paiminėti tegul augina darytojai jiems ten gerai gyvena kaip išmano, laisvė jiems daugiau nieko nereikia, tąsosi kur nori jokių pareigų, jie ten laimingi.
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų