Lietuva drauge su kitomis regiono valstybėmis sieks, kad Tarptautinė jūrų organizacija paskelbtų Baltijos jūrą ypač jautria teritorija, nors šiam siūlymui ir nepritaria Rusija.
Tai ketvirtadienį (06.26) paskelbė Lietuvos aplinkos ministerija.
Vokietijos Brėmeno mieste vykstančioje pirmojoje bendroje Baltijos jūros regiono valstybes vienijančios Helsinkio komisijos (HELCOM) ir Šiaurės Rytų Atlanto vandenyno apsaugos komisijos (OSPAR) šalių aplinkos ministrų konferencijoje aštuonių Baltijos jūros valstybių atstovai pasiūlė kreiptis į Tarptautinę jūrų organizaciją, kad visa Baltijos jūra būtų paskelbta ypač jautria jūros teritorija.
Tačiau Rusija nesutiko, kad tokia nuostata būtų įtrauka į konferencijoje priimtą bendrą deklaraciją.
Nors deklaracija nenumato bendro kreipimosi, dauguma Baltijos jūros regiono valstybių, tarp jų ir Lietuva, pareiškė vis tiek teiksiančios šį siūlymą Tarptautinei jūrų organizacijai.
Žiniasklaidos teigimu, paskelbus Baltijos jūrą ypač jautria jūrine zona, atsirastų galimybė nustatyti specialias aplinkosaugos sąlygas laivybai.
Praėjusią savaitę Švedijos vandenų apsaugos komisija paskelbė, kad Baltijos jūros būklė yra kritiška, kad ji žūsta dėl taršos iš Sankt Peterburgo. Švedų skaičiavimais, apie 30 proc. vandens iš per Sankt Peterburgą tekančios Nevos upės į jūrą patenka nevalytas - su buitinėmis nuotėkomis ir prisotintas sunkiųjų metalų.
Tuo tarpu Rusijos aplinkosaugininkai teisinasi sunkia finansine padėtimi, kuri neleidžia įdiegti modernių valymo technologijų.
Reaguodami į Švedijos paskelbtą informaciją, Lietuvos aplinkosaugininkai teigia, kad visi Baltijos jūros rodikliai yra pakankamai geri.
Konferencijoje Brėmene Rusija nepritarė ir kitai iniciatyvai - papildyti Helsinkio konvenciją nuostata dėl priemonių saugiai laivybai užtikrinti ir taip greičiau uždrausti Baltijos jūroje naudoti viengubo korpuso tanklaivius.
Aplinkosaugininkų teigimu, bet kokia avarija Baltijos jūroje yra labai pavojinga, nes Baltijos jūra yra uždara, vandens susimaišymas gana lėtas, todėl ir teršalai lėtai prasiskiedžia.
Specialistų teigimu, Rusija yra vienintelė Baltijos jūros valstybė, netaikanti jokių apribojimų viengubo korpuso laivams.
Pagal Jungtinių Tautų (JT) nustatytas jūrų pervežimų taisykles, laipsniškai uždrausti vienborčių ir viendugnių laivų eksploatavimą numatoma iki 2015 metų.
Lietuvai atstovaujantis Aplinkos ministerijos valstybės sekretorius Arvydas Dragūnas konferencijoje Brėmene išreiškė ir Lietuvos susirūpinimą Rusijos bendrovės "LUKoil" planais šių metų pabaigoje pradėti naftos gavybą telkinyje "D-6" netoli Kuršių nerijos.
Kadangi iki šiol į visas daugkartines Lietuvos ir tarptautinių organizacijų pastangas gauti išsamesnės informacijos apie šio projekto ekologinį saugumą Rusija neatsakydavo, Brėmene ji dar sykį buvo viešai pakviesta pateikti Lietuvai ir Helsinkio komisijai visą turimą informaciją apie galimą "D-6" poveikį aplinkai.
A. Dragūnas taip pat priminė daugkartinį kvietimą atlikti tarptautinį šio projekto poveikio aplinkai vertinimą dalyvaujant Lietuvos ir kitų suinteresuotų šalių ekspertams. Panašią poziciją konferencijos metu išsakė ir tarptautinė nevyriausybinė organizacija "Švarios Baltijos koalicija".
Pasiūlymą organizuoti tarptautinę naftos gavybos Baltijos jūroje ekologinio saugumo ekspertizę pateikė ir Lietuvos premjeras Algirdas Brazauskas trečiadienį Rusijos ministrui pirmininkui Michailui Kasjanovui išsiustame laiške.
Telkinys "D-6" ("Kravcovskojė") yra Baltijos jūros šelfe už 22 kilometrų nuo Kuršių nerijos pakrantės ir tik už 7 kilometrų nuo Lietuvos ir Rusijos jūros sienos.
Kuršių nerija 2001 metais bendru Lietuvos ir Rusijos teikimu buvo įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.
Naftos gavybą "D-6" telkinyje planuojama pradėti šių metų pabaigoje, didžiausias projektinis pajėgumas būtų pasiektas dar po kelerių metų.
Aplinkos ministerijos duomenimis, "LUKoil" kompanija planuoja šį telkinį eksploatuoti 25-30 metų. Kasmet išgaunamos naftos kiekis sudarytų apie 600-700 tūkst. tonų.
Helsinkio komisija (HELCOM) yra tarpvyriausybinė institucija, koordinuojanti Baltijos jūros aplinkos apsaugos (Helsinkio) konvencijos įgyvendinimą. Prie šios Konvencijos yra prisijungusios Danija, Estija, Latvija, Lietuva, Lenkija, Suomija, Švedija, Vokietija, Rusija bei Europos Komisija.
BNS
