Vidaus rinkoje pasiskolinta 2,002 mlrd. eurų, tarptautinėse finansų rinkose – 5,025 mlrd. eurų. Vidaus rinkoje vidutinė svertinė palūkanų norma buvo 0,021 proc., vidutinė svertinė skolinimosi trukmė siekė ketverius metus, o tarptautinėse rinkoje – atitinkamai 0,485 proc. ir 18,4 metų.
Skolintos lėšos buvo skirtos koronaviruso krizės pasekmių mažinimui ir kitoms reikmėms. Iki rugsėjo pabaigos asignavimų valdytojams skirta 3,045 mlrd. eurų, iš jų 3,003 mlrd. eurų Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso plitimosukeltų pasekmių mažinimo priemonių plano įgyvendinimui.
42,4 mln. eurų skirta kitoms reikmėms, iš kurių 11 mln. eurų skirta dengti su pandemija nesusijusioms išlaidoms, įskaitant 1,84 mln. eurų valstybės biudžeto dotaciją Darbo partijai.
Užtikrinant finansavimą savivaldybėms, joms suteikta galimybė kreiptis į Finansų ministeriją dėl trumpalaikių paskolų apyvartinių lėšų trūkumui, atsiradusiam negavus planuotų biudžetų pajamų, padengti ir dėl centrinės valdžios sprendimų ekstremaliosios situacijos suvaldymui patirtų išlaidų kompensavimo.
Per devynis mėnesius savivaldybės gavo 38,9 mln. eurų trumpalaikių paskolų – 2,5 karto daugiau, nei buvo planuota. Per šį laikotarpį savivaldybės iš viso pasiskolino 100,5 mln. eurų, iš jų 59,1 mln. vidaus rinkoje ir 41,4 mln. tarptautinėse rinkose.
Anot Valstybės kontrolės, Lietuva neturi numačiusi, kaip bus stabilizuotas skolos augimas ir sudarytos prielaidos josmažėjimui, balandžio pabaigoje atnaujintoje Stabilumo 2020 metų programoje skolos grąžinimo planas ar šaltiniai taip pat nėra aptarti.
Lietuvą vertinančios tarptautinės kredito reitingų agentūros 2020 metais paliko galioti anksčiau patvirtintus aukštus ilgalaikio ir trumpalaikio skolinimosi kredito reitingus. Reitingo perspektyvą iš iš teigiamos į stabilią pablogino tik „DBRS Morningstar“.
