Vilniuje veikiančios bendrovės direktorius, sumanęs įkurti kaimo turizmo sodybą, tam pasirinko gana savotiškus metodus. Šiuo metu jis laukia teismo už sukčiavimą ir dokumentų klastojimą.
Vilnietis verslininkas sumanymą plėtoti kaimo turizmą brandino jau seniai. Dar prieš kelerius metus jis kreipėsi į Nacionalinę mokėjimo agentūrą (NMA) prie Žemės ūkio ministerijos norėdamas gauti Europos Sąjungos (ES) finansinę paramą. Tačiau paramos negavo. Tokiais atvejais keliami itin griežti reikalavimai, be to, paramos gavėjas privalo turėti savų pinigų. Šiuo atveju - solidžią sumą.
Antrą kartą buvo gudresnis.
Verslininkas nenusiminė. Jis parengė paraišką antrą kartą. Tačiau šįkart buvo gudresnis: įtraukė į dokumentą duomenis apie savo turimas pinigines lėšas. Duomenys buvo suklastoti, tačiau tuo metu šis faktas sėkmingai praslydo pro paraiškos tikrintojų akis.
Toliau prasidėjo dar gražesni dalykai. Minėtas verslininkas, pasitelkęs į pagalbą bičiulį, įsteigė bendrovę. Buvo numatyta, kad ši bendrovė atliks statybos darbus Trakų rajone kur vaizdingoje vietoje ir turėjo iškilti išsvajotoji kaimo turizmo sodyba. ES nuostatai griežtai draudžia, kad tokius darbus atliktų paramos gavėjo ar kaip nors su juo susijusi bendrovė. Todėl apsukraus verslininko pavardė tarp naujosios bendrovės savininkų nefigūravo.
Dar vieną suktybę apsukruolis iškrėtė organizuodamas konkursą statybos darbams atlikti. Siekdamas, kad sutartis būtų pasirašyta su tuo, kuo reikia, jis surado du fiktyvius to konkurso dalyvius.
Tikrintojai užmerkė akis
Viskas ėjosi kaip sviestu patepta. Nors konkurso rengimą ir vėliau pradėtus statybos darbus turėjo prižiūrėti griežti tikrintojai, bet realybėje jie pasirodė ne tokie jau ir griežti. Kaip vėliau paaiškėjo, statybos darbų vadovai ir techniniai prižiūrėtojai pasirašinėjo tikrinimo aktus net neapsilankę statomame objekte.
Įvykdęs dalį darbų verslininkas pateikė NMA visus šiuos dokumentus ir paprašė sumokėti pinigus kaip žadėtą paramą. Tačiau Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT) jau turėjo žinių, kad dokumentai suklastoti ir verslininkas pinigų prašo neteisėtai. Tad mokėjimas buvo skubiai sustabdytas. Pasak FNTT pareigūnų, laimė, kad pavyko sužinoti apie klastotes ir sukčiavimus dar nespėjus išmokėti pinigų. Priešingu atveju būtų labai sunku juos iš nesąžiningo gavėjo išieškoti.
Baudžiamoji byla jau perduota į teismą. Vilnietis verslininkas ir dar penki jo bendrininkai įtariami sukčiavimu ir dokumentų klastojimu.
Agresyvūs lietuviai
FNTT patarėjas Igoris Kržečkovskis LŽ sakė, kad jie veikia pagal kitokį modelį, negu kitos ES šalys. Beveik visose ES šalyse naudojama panaši praktika: analogiškoms tarnyboms apie įstatymų pažeidimus praneša kontrolės įstaigos ir tik tuomet į darbą įsijungia teisėsauga. Lietuvoje FNTT pareigūnai nelaukia, kol jiems bus pranešta apie pažeidimus, o iš karto patys renka informaciją apie jų kontroliuojamus objektus. Pradžioje, tarnybai vos pradėjus taip dirbti, kolegos į tai žiūrėjo gana įtariai ir teigė, kad lietuviai veikia pernelyg agresyviai. Tačiau toks metodas pasiteisino.
Ir šiuo atveju, verslininkui bandant apgaule gauti ES finansinę paramą, apie nusikaltimus bei pažeidimus pranešė ne kontroliuoti veiklą turėjusios įstaigos, o būtent FNTT. Kaip teigia pareigūnai, taip buvo išsaugoti ne tik pinigai, bet ir Lietuvos autoritetas.
Prieš keletą dienų buvo paskelbta Europos kovos su sukčiavimu tarnybos ataskaita. Nors esame tarp lyderių dėl vaikų skurdo, savižudybių skaičiaus ir kitų nelaimių, šį kartą Lietuva pasirodė iš gerosios pusės. Ji yra beveik pačiame sąrašo gale.
Lina VYŠNIAUSKIENĖ
