Ketvirtadienį Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnai atliko kratas LFF būstinėje, federacijos prezidento Juliaus Kvedaro namuose bei su federacija susijusiose įmonėse.
FNTT atlieka ikiteisminį tyrimą dėl LFF lėšų iššvaistymo, pasisavinimo, sukčiavimo ir piktnaudžiavimo tarnyba.
LFF prezidentas J. Kvedaras akcentuoja, kad federacijos finansai tvarkomi, nepažeidžiant įstatymų, bei atkirto, jog ikiteisminį tyrimas esą užsakė Tauragės apskrities futbolo federacijos vadovu tapęs verslininkas Arūnas Pukelis, turintis „Šviniaus“ pravardę, kuris yra siejamas su nusikalstamu pasauliu. Pats J. Kvedaras ne kartą viešojoje erdvėje sietas su nusikalstama „daktarų“ gauja ir jos vadovu Henriku Daktaru.
Penktadienį J. Kvedaras paskelbė nedalyvausiantis kitąmet vyksiančiuose federacijos prezidento rinkimuose.
Siūlo nebijoti: neturime, ko prarasti
Liberalų sąjūdžio pirmininkas, Seimo narys Eligijus Masiulis, jau anksčiau kreipęsis į premjerą Algirdą Butkevičių dėl galimai neskaidrios LFF veiklos, portalui tv3.lt akcentavo, kad federacijos gąsdinimai dėl kreipimosi į FIFA, UEFA jau yra tapęs klasikine gynybos forma.
Vis dėlto, pasak E. Masiulio, baimintis, jog užsitrauksime tarptautinių futbolo organizacijų nemalonę dėl teisėsaugos veiksmų prieš LFF nevertėtų, mat pačią FIFA, UEFA krečia korupcijos skandalas, vyksta tyrimai dėl galimo lėšų švaistymo.
„Kaip ir klasika tapo, kad federacija ginasi ir mojuoja tarptautinių futbolo federacijų skydu, bet nereikia užmiršti, kad ir tarptautinę futbolo federaciją krečia labai didžiulis – istoriškai turbūt tokio dar nebuvo – skandalas, tai yra kratos Šveicarijoje, pasaulinėje būstinėje. Tai, manyčiau, kad yra gera proga apsivalyti.
Mes neturime, ko prarasti, nes esame, visas Lietuvos futbolas yra tokiam giliame dugne, kad jokios prošvaistės kol kas nematyti.
Man atrodo, kad baimintis, jog būtų suspenduota federacija ar uždrausta dalyvauti Lietuvos rinktinėje tarptautinėse varžybose kažkurį laikotarpį, neverta. Galbūt tas sukrėtimas priverstų viską pradėti nuo nulio“, – kalbėjo E. Masiulis.
Ar galime pasiekti tarptautinius srautus?
Kūno kultūros ir sporto departamentas (KKSD) pranešė, kad šiemet LFF skyrė 148 tūkst. Eur, tačiau tai yra tik maža dalis federacijos turimų lėšų, mat, kaip teigė J. Kvedaras, iš tarptautinių organizacijų LFF gauna apie 3 mln. Eur per metus. Be to, federacija pinigų sulaukia ir iš kitų rėmėjų.
Pasak E. Masiulio, iš esmės KKSD kontroliuoja tik tų lėšų, kurias skiria LFF patys, panaudojimą, taigi departamento rankos dėl likusių federacijos lėšų kontrolės iš esmės yra surištos.
„Kūno kultūros ir sporto departamento įgaliojimai yra labai menki, kalbant apie galimybę audituoti. Bet tam mes turime kitas institucijas, tai yra Mokesčių inspekciją, FNTT, kurios pagal įstatymus gali audituoti ir tirti visus futbolo federacijos gaunamus finansus. Pagaliau yra ir tarptautiniai auditai, kurie audituoja, kaip naudojamos lėšos, kurios skiriamos iš FIFA“, – atkreipė dėmesį politikas.
Tuo metu Seimo Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisijos narys Remigijus Žemaitaitis portalui tv3.lt teigė, kad FNTT turi galimybę pasiekti iš tarptautinių futbolo organizacijų LFF pervedamas lėšas.
„Aš manau, kad šiandien FNTT turi kuo greičiau susisiekti ne su Šveicarijoje esančiais FIFA atstovais, o su dirbančiais pareigūnais, kurie atlieka kratas FIFA organizacijoje ir keistis informacija, nes mes puikiai žinome, kad tiek Z. Blateris, tiek M. Platini dalyvavo tose galimose finansinėse piramidėse, įsisavinant pinigus, skiriant valstybėse narėse, ir taip sau pasipildant kišenes.
Aš net neabejoju, kad ta „atkatų“ sistema veikia, veikia ir Lietuvoje ir kad gali paneigti, kad dalis skiriamų pinigų nenueidavo FIFA prezidentui“, – aiškino R. Žemaitaitis.
Kodėl žlugo ankstesni tyrimai?
Teisėsaugą LFF finansai buvo sudominę ir anksčiau – pradėti tyrimai dėl galimo federacijos lėšų švaistymo, dėl galimo neteisėto J. Kvedaro praturtėjimo. Vis dėlto, šie tyrimai pasibaigė niekuo. Kodėl taip nutiko?
„Prokuratūroje esantys kai kurie žmonės nutekino informaciją pačiam J. Kvedarui, ko pasekoje jis, kaip aš įsivaizduoju, ta informacija pasinaudojo ir patyrė fiasko tyrimas.
Norėčiau šį kartą bent jau palinkėti, kad tą informaciją valdytų vienas ar du žmonės, kuo mažiau būtų komentuojama situacija ir kad būtų pasiektas norimas tikslas. Kartu, aš manau, turėtų stipriai prokuratūros imuniteto tarnyba pasidarbuoti, kad informacija, kuri patenka pareigūnams, nenutekėtų nusikalstamo pasaulio atstovams, kur mes puikiai žinome, kad federacijoje jie aktyviai dalyvauja“, – kalbėjo R. Žemaitaitis.
Panašią versiją, kodėl žlunga tyrimai, kurių akiratyje atsiduria LFF, pateikė ir Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas, buvęs FNTT direktorius Vitalijus Gailius. Portalui tv3.lt parlamentaras teigė 2011-2012 m. pats inicijavęs ne vieną tyrimą dėl federacijos veiklos, tačiau pasiekti tikslo esą nepavyko.
„Mano nuomone, tuo metu kažkas iš prokurorų tyčia ar netyčia neatsakingai žiūrėjo į šitų nusikaltimų ištyrimą ir galbūt net piktnaudžiavo tarnyba, tokiu būdu užbaigdami tuos ikiteisminius tyrimus, nes jau tuo metu buvo surinkta duomenų tose baudžiamosiose bylose apie neskaidrius finansinius sprendimus, apie pirktas paslaugas iš ūkio subjektų.
Beje, tie ūkio subjektai pripažinti pažeidę taisykles, pažeidę teisės aktus, reglamentuojančius buhalterinę apskaitą ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn dėl konkrečių finansinių operacijų, susijusių su futbolo federacija, o futbolo federacija nei kaip juridinis asmuo, nei kaip atskiri asmenys už sandorius su ūkio subjektais dėl transporto paslaugų, kai tas ūkio subjektais teturi autovežį – neįsivaizduoju, kaip futbolininkus į varžybas autovežiu vežioti – nebuvo patraukti atsakomybėn“, – pasakojo V. Gailius.
Buvęs FNTT vadovas nenorėjo tiksliai įvardyti, kodėl teisėsaugos pareigūnai galimai piktnaudžiavo tarnyba, nesiaiškindami apie LFF lėšų panaudojimo užkulisius.
„Galėjo įtaką daryti piniginiai vienetai su triženklėmis sumomis. Aš net neabejoju, kad galėjo būti ir tokie sprendimai“, – svarstė V. Gailius.
