R. Kurlianskis LAT posėdyje dalyvavo nuotoliniu būdu. Jis šiuo metu yra įkalintas Kauno kalėjime.
Nuteistasis pabrėžė esantis nustebęs, kad, remiantis bylos medžiaga, jis slaptomis priemonėmis buvo sekamas apie 11 metų. Pasak R. Kurlianskio, iš pradžių jo atžvilgiu buvo vykdytas kontržvalgybinis sekimas, o vėliau – kriminalinės žvalgybos veiksmai.
Savo kasaciniu skundu R. Kurlianskis kvestionuoja jo atžvilgiu taikytas kriminalinės žvalgybos priemones, siekia įrodyti, kad buvo sekamas neteisėtai.
„Slaptų priemonių taikymas daugiau negu 10 metų mano atžvilgiu buvo neteisėtas“, – tvirtino nuteistasis.
R. Kurlianskis kėlė klausimą, kodėl teisėsauga ar žvalgyba nesiėmė jokių veiksmų anksčiau, jei sekant jį, galėjo būti fiksuoti galimai nusikalstami veiksmai ar korupciniai susitarimai su politikais.
Nuteistasis, kalbėdamas apie apkaltinamąjį Apeliacinio teismo sprendimą, pažymėjo su juo nesutinkantis ir prašė LAT minėtą sprendimą panaikinti, paliekant galioti išteisinamąjį pirmos instancijos teismo nuosprendį byloje.
R. Kurlianskis dėstė, kad susitikimų su įvairiais politikais metu nėra karto nesiekė sudaryti ir nesudarė korupcinių susitarimų.
„Nė viename pokalbyje neužfiksuotas susitarimas ar principas „tu – man, aš – tau“. (...) Daugelyje epizodų neužfiksuotas net susitarimas dėl veiksmų, juo labiau – dėl nusikalstamų veiksmų“, – dėstė nuteistasis.
Jis pažymėjo, kad susitikimų su parlamentarais metu nuolat kalbėdavosi apie Seime svarstomus įstatymų pakeitimų projektus. Anot R. Kurlianskio, jis tuomet buvo ir kelių asociacijų, susijusių su verslu, narys, tad, jo teigimu, pokalbiai su politikais apie įstatymines iniciatyvas jam buvo natūralus veiksmas.
„Mano domėjimasis teisėkūra, ypač, kuri susijusi su verslo aplinka, yra natūralus“, – tvirtino R. Kurlianskis.
Apeliacinis teismas R. Kurlianskį pripažino kaltu dėl papirkimo ir prekybos poveikiu. Jam skirta 6 metų laisvės atėmimo bausmė, 18,8 tūkst. eurų bauda, taip pat jam 5 metams atimta teisė eiti vadovaujamas pareigas viešajame ir privačiame sektoriuose, Visuomenės informavimo įstatyme numatytose visuomenės informavimo priemonėse.
Anot Apeliacinio teismo, koncerną „MG Baltic“, veikusį per R. Kurlianskį, ir E. Masiulį, Š. Gustainį, G. Steponavičių bei V. Gapšį siejo įprastines politikos ir verslo bendravimo ribas peržengiantys, t. y. korupciniai, ryšiai. Teismas nustatė, kad R. Kurlianskio ir minėtų buvusių Seimo narių susitikimai, dažniausiai inicijuoti buvusio koncerno „MG Baltic“ viceprezidento, buvo ne atsitiktiniai, bet, priešingai – sistemingi, derinami prie Seime ar kitose valstybės ar savivaldybės institucijose tuo metu sprendžiamų koncernui „MG Baltic“ reikšmingų politinių klausimų.
Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad kyšiai politikams ir partijoms už koncernui „MG Baltic“ palankius sprendimus buvo maskuojami kaip parama juridiniams asmenims, nuolaida politinei reklamai.
Raimondo Kurlianskio advokatas: teisėjo statusas galėjo lemti jo pažeidžiamumą
Nuteistojo R. Kurlianskio advokatas Simonas Slapšinskas LAT posėdyje apžvelgė keletą bylos epizodų, susijusių su buvusio koncerno „MG Baltic“ viceprezidento susitikimais su V. Gapšiu.
Jis priminė, kad, bylos duomenimis, R. Kurlianskis esą neteisėtai siekė politikų paramos Seime priimant nutarimą dėl kelio Vilnius–Utena rekonstrukcijos.
S. Slapšinskas pažymėjo nesutinkantis su tokiomis išvadomis. Anot jo, Apeliacinis teismas be pagrindo neatsižvelgė į faktą, kad parlamentaras V. Gapšys dar iki pokalbių su R. Kurlianskiu apie kelio Vilnius– Utena rekonstrukciją pats ėmėsi tam tikrų iniciatyvų dėl minėto nutarimo. Tai, pasak advokato, įrodo, kad R. Kurlianskis nesiekė daryti įtakos sprendimams Seime dėl minėto kelio remonto.
„V. Gapšys pusė metų iki pokalbio su R. Kurlianskiu registravo Seime siūlymą, kuriuos jis siūlė sumažinti kelio remonto kainą“, – pažymėjo S. Slapšinskas.
R. Kurlianskio advokato teigimu, Apeliacinis teismas be pagrindo nustatė, kad R. Kurlianskis siekė daryti įtaką ir dėl sprendimų, susijusių su Vartojimo kredito įstatymo pataisų parlamente svarstymu. S. Slapšinskas pažymėjo, kad šiuo atveju R. Kurlianskio pokalbių su buvusiu liberalu Š. Gustainiu metu nebuvo minimos minėto įstatymo pataisos, tad, anot advokato, nėra pagrindo kalbėti apie buvusio „MG Baltic“ viceprezidento bandymą daryti įtaką dėl teisės akto priėmimo Seime.
Kitas R. Kurlianskio advokatas Giedrius Danėlius taip pat akcentavo, jog Apeliacinis teismas be pagrindo neįvertino anksčiau keltų klausimų dėl R. Kurlianskio atžvilgiu vykdytų sekimo veiksmų. Advokato skaičiavimais, jo ginamasis buvo sekamas iš viso apie 13 metų.
„Vykdant kriminalinės žvalgybos veiksmus, gauta ir nemažai duomenų apie R. Kurlianskio privatų gyvenimą“, – stebėjosi advokatas.
G. Danėlius pažymėjo, kad, nagrinėjant teismų sprendimus leisti sekti R. Kurlianskį, peršasi išvada, jog pareigūnai jo ginamojo atžvilgiu atliko kriminalinės žvalgybos veiksmus neteisėtai.
Advokatas LAT posėdžiu metu kėlė klausimus dėl galimos įtakos „MG Baltic“ byloje sprendimus priėmusiems teisėjams. Jis priminė, kad Vilniaus apygardos teismui nagrinėjant bylą, tuometinis Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovas Žydrūnas Bartkus žiniasklaidai kalbėjo apie tai, kad „byla yra lakmuso popierėlis, kaip Lietuva vertina korupciją, kokios maksimalios bausmės, kokį maksimalų atsaką valstybė gali duoti“.
„Iš STT direktoriaus interviu turinio susidaro įspūdis, kad direktoriaus kalbėjo apie maksimalias bausmes kaltinamiesiems“, – apie galimą įtaką teismui kalbėjo G. Danėlius.
Jis taip pat priminė, kad apkaltinamąjį nuosprendį byloje priėmusios Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos narys A. Bielskis, kaip specialusis liudytojas, apklaustas vadinamojoje teisėjų politinės korupcijos byloje.
„Toks teisėjo A. Bielskio statusas galėjo lemti teisėjo pažeidžiamumą“, – tvirtino advokatas.
Be to, pasak G. Danėliaus, STT pareigūnas Jurijus Skuder dalyvavo tiek teisėjų korupcijos bylos, tiek „MG Baltic“ bylos ikiteisminiuose tyrimuose, o būtent teisėjas A. Bielskis inicijavo J. Skuder apklausą teisme, nagrinėjant „MG Baltic“ bylą apeliacinėje instancijoje.
G. Danėliaus manymu, tokios aplinkybės gali sudaryti įspūdį apie tam tikrus A. Bielskio ir teisėsaugos ryšius.
„Toks pasidalijimas paslaugomis, tokia regimybė gali susidaryti, žiūrint iš šono“, – sakė R. Kurlianskio gynėjas.
G. Danėliaus savo kalboje pabrėžė, kad, jo įsitikinimu, Apeliacinis teismas, nustatęs, kad R. Kurlianskio E. Masiuliui duoti 90 tūkst. eurų yra kyšis, netinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas.
Galiausiai, advokato manymu, Apeliacinis teismas, skirdamas bausmes kaltinamiesiems „MG Baltic“ byloje, turėjo įvertinti ir paties baudžiamojo, teisminio proceso pobūdį, trukmę.
„Pats baudžiamasis procesas nebuvo lengvas ir paprastas. R. Kurlianskis, kad galėtų dalyvauti jame, atsisakė darbo, verslo. Pats procesas buvo pakankamai ilgas, tai buvo tarsi bausmė. Manau, kad teismas, skirdamas bausmes, turėjo atsižvelgti ir į tai“, – tvirtino G. Danėlius.
Teismas priėmė 12 kasacinių skundų
Kaip anksčiau skelbė LAT, „MG Baltic“ byloje priimti nagrinėti 12 kasacinių skundų: nuteistojo, parlamentaro Vytauto Gapšio ir jo gynėjo advokato Mindaugo Barkausko, nuteistojo buvusio Liberalų sąjūdžio lyderio Eligijaus Masiulio ir jo gynėjo advokato Ruslano Boiko, nuteistojo, buvusio koncerno „MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurlianskio ir jo gynėjų advokatų Simono Slapšinsko ir Giedriaus Danėliaus, nuteistojo, buvusio liberalo Š. Gustainio, nuteistojo, eksparlamentaro Gintaro Steponavičiaus ir jo gynėjo advokato Rimgaudo Černiaus, nuteisto juridinio asmens koncerno „MG Baltic“ (naujas pavadinimas – „MG grupė“) atstovo advokato Lino Belevičiaus, nuteistojo juridinio asmens „Liberalų sąjūdis“ atstovo advokato R. Jurkos, nuteistojo juridinio asmens „Darbo partija“ atstovo advokato V. Sviderskio.
Teismo posėdyje trečiadienį trumpai apžvelgti priimti nagrinėti nuteistųjų ir jų atstovų kasaciniai skundai. Daugelis nuteistųjų byloje siekia išteisinimo – prašo LAT panaikinti apkaltinamąjį Apeliacinio teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmos instancijos teismo sprendimą, kuriuo kaltinamieji buvo išteisinti. Nuteistieji savo skunduose nurodo, kad netenkinus šio prašymo, LAT prašoma grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.
Teismas skyrė laisvės atėmimo bausmes, baudas
Kaip anksčiau skelbė LAT, atsižvelgus į tai, kad „MG Baltic“ byla yra sudėtinga, didelės apimties, ilgą baudžiamojo proceso byloje trukmę (kaltinamasis aktas pirmosios instancijos teisme gautas 2018 m. balandžio 18 d.), taip pat į tai, kad byla buvo pripažinta greičiau nagrinėtina pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose – ši byla pripažinta pirmo lygio greičiau nagrinėtina kasacine byla, o bylos nagrinėjimui sudaryta išplėstinė septynių teisėjų kolegija.
ELTA primena, kad praėjusių metų lapkričio 22 dieną Apeliacinis teismas pripažino kaltais visus anksčiau „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje išteisintus asmenis. Teismas dėl korupcinių nusikaltimų kaltais pripažino buvusį koncerno „MG Baltic“ (dabar – „MG Grupė“) viceprezidentą R. Kurlianskį, buvusį Liberalų sąjūdžio lyderį E. Masiulį, jiems atitinkamai skirtos 6 ir pusšeštų metų laisvės atėmimo bausmės.
Darbo partijos atstovui, Seimo nariui V. Gapšiui teismas skyrė 4 su puse metų nelaisvės, o eksparlamentarams Š. Gustainiui ir G. Steponavičiui teismo sprendimu skirtos piniginės baudos.
Teismas taip pat kaltais dėl nusikalstamų veikų pripažino ir anksčiau išteisintus juridinius asmenis byloje – „MG Grupę“, Liberalų sąjūdį ir Darbo partiją. Juridiniams asmenims skirtos piniginės baudos.
