Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius teigia, kad su Rusija nebegalima bendrauti kaip bendrauta prieš agresiją Kryme.
Tai jis pareiškė dalyvaudamas NATO užsienio reikalų ministrų susitikime Briuselyje, pranešė Užsienio reikalų ministerija.
„Rusija pažeidė mūsų bendradarbiavimo principus, todėl nebegalime su ja bendrauti taip, kaip anksčiau. Šių įvykių kontekste turime būti solidarūs ir rodyti solidarumą Ukrainos atžvilgiu – nepripažinti Krymo aneksijos ir stiprinti bendradarbiavimą visais lygiais“, – sakė ministras.
Briuselyje ministrai sutarė dėl veiksmų, kurių imsis NATO, siekdama padėti Ukrainai, taip pat dėl aktyvesnio bendradarbiavimo su Rytų partnerėmis bei praktinio bendradarbiavimo su Rusija įšaldymo.
Be to, L.Linkevičiaus iniciatyva Lietuvos atstovybėje prie NATO buvo surengtas pirmas NATO ir Ukrainos draugų grupės ministrų lygio susitikimas, kuriame dalyvavo Rumunijos, Slovakijos, Norvegijos, Vengrijos, Ukrainos ir Lietuvos užsienio reikalų ministrai bei Latvijos, Estijos, Lenkijos, Jungtinės Karalystės, Kanados, Turkijos, Čekijos, Danijos ir JAV aukšto rango atstovai.
Susitikime pasveikinti NATO plėtros laimėjimai ir pažymėta, kad Aljansas neatsisako plėtros politikos ir yra pasirengęs priimti kiekvieną europinę šalį, kuri yra pasirengusi ir išpažįsta visoms šalims narėms bendras vertybes – laisvę, saugumą ir demokratiją.
Danijos diplomatas Baltijoms šalims pataria neeskaluoti situacijos
Danijos ambasadorius Lietuvoje Jorgenas Molde teigia, kad Krymo užėmimas yra įvykęs faktas ir laikas judėti toliau.
Interviu „Kauno dienai“ jis nesiryžo prognozuoti, ką įvykiai Kryme reiškia Europai ir jos ateičiai.
„Labai sunku pasakyti. Tikiuosi, kad tai smarkiai nepakeis esminių dalykų. Žinoma, nepriimtina, kad Rusija užėmė Krymą, bet tai jau įvykęs faktas. Aišku, negalime to pamiršti, tačiau laikas judėti toliau. Reikia išlaikyti dialogą. Be abejonės, reikia ir stebėti situaciją, tai, kas vyksta“, – sakė jis.
Ambasadorius taip pat paragino Lietuvą didinti išlaidas gynybai.
„Akivaizdžiausias patarimas, kuris jau suvoktas ir kurio kol kas laikosi tik Estija, – gynybos išlaidos. Dabar mes kalbame apie Rusijos grėsmę, o tik Liuksemburgas gynybai skiria mažiau nei Lietuva. Tačiau, žinau, dabar pasiektas partijų susitarimas didinti gynybos išlaidas ir to galbūt jau nereiktų per daug akcentuoti“, – teigė diplomatas.
Tuo metu Danijos gynybos atašė Sorenas Frausigas teigė, kad jo patarimas visoms trims Baltijos šalims būtų neeskaluoti situacijos.
„Manau, šiuo metu taip pat labai svarbu neeskaluoti situacijos. Galbūt ne tiek Lietuvai, kiek kitoms dviem Baltijos šalims, kuriose didelė rusų mažuma. Neperdėkite. Toks būtų mano patarimas“, – „Kauno dienai“ sakė S. Frausigas.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
