Giedrė POTELIŪNAITĖ
Vargu ar šiandien ką nors galėtų nustebinti nėščia penkiolikmetė arba besilaukiančios paauglės noras pasidaryti abortą. Lietuvoje abortams per metus ryžtasi daugiau kaip tūkstantis moterų. Dauguma jų - jaunos, nė dvidešimties neturinčios merginos, kurias gasdina vaikeliui gimus užgriūsianti atsakomybė, nestabili finansinė padėtis, artimųjų ir draugų pasmerkimas.
Nors Lietuvoje abortai legalizuoti nuo 1955 metų, iki pat šių dienų pasitaiko vadinamųjų kriminalinių abortų, kuriuos atlieka tam kvalifikacijos neturintys žmonės, arba medikai, kurie nutraukia nėštumą, kai jis būna didesnis nei 12 savaičių. Ilgiau trunkantį nėšumą galima nutraukti tik jeigu gresia pavojus vaisiui ar nėščios moters gyvybei ar sveikatai, o tai padaryti tinkamą kvalifikaciją turi tik Vilniaus ir Kauno perimatologijos centrai.
Reikalavo pusės milijono
Paskutinis žinomas ir garsiai nuskambėjęs kriminalinio aborto atvejis visai neseniai buvo nagrinėjamas teismo. Gegužės 22 dieną didžiąją gyvenimo dalį Hipokratui tarnavęs gydytojas ginekologas Pranas Banys buvo nuteistas už tai, kad praėjusių metų balandžio 5-ąją Gargždų pirminės sveikatos priežiūros centre litų 5 vaikų motinai Linarai P. (35 m.) už 600 atliko kriminalinį abortą, po kurio moteriai kilo komplikacijos. Prasidėjus kraujavimui, gydytojas pats iškvietė greitąją pagalbą, ši moterį išvežė į Klaipėdos universitetinę ligoninę, kur jai buvo pašalinta gimda. Nors P. Banys ir turėjo teisę atlikti tokias operacijas, tačiau Gargždų pirminės sveikatos priežiūros centro ginekologijos kabinetas nebuvo tam pritaikytas - nebuvo išduota licencija tokiai veiklai.
Pensiinio amžiaus gydytojas buvo nubaustas lygtine laisvės atėmimo bausme ir beveik 12 000 litų bauda. P. Banys savo noru išėjo iš Gargždų pirminės sveikatos priežiūros centro, kur buvo išdirbęs 10 metų. Kaip teigė gydytojas, moteris labai prašė padėti ir jam pagailo, tačiau teisme Linara iš jai padėti norėjusio ginekologo reikalavo 20 000 litų, o iš Gargždų pirminės sveikatos priežiūros - 480 000 litų patirtai žalai atlyginti. Teismas P. Banį įpareigojo ne tik sumokėti baudą, bet ir atlyginti Valstybinei ligonių kasai nukentėjusiosios gydymo išlaidas - 1274 litus. Atlyginti patirtą žalą medikas moteriai žadėjo mokėdamas kas mėnesį po 1000 litų.
Abortas vos nekainavo merginos gyvybės
Nuosprendžio vis dar laukia ir Jonavos gydytoja ginekologė Rita T., kuri 2006 metais spalį atliko nelegalų abortą tuomet septyniolikmetei širvintiškei Agnei P. Gydytoja teisinasi, kad merginos nėštumas neviršijo 11 savaičių. Tačiau kai po nelegalaus aborto Agnė atsidūrė Santariškių klininkose, jų medikai, buvo priblokšti nemokšiškai ir tik dalinai atlikto aborto, be to, jie tvirtino, kad mergina laukėsi jau 14-ą savaitę. Kur buvo atliktas nelegalus abortas taip pat tebesiaškinama. Agnė P., bendramokslių ir kaimynų apibūdinama kaip linksma ir bendraujanti mergina, susitikinėjo su vyresniu vyriškiu iš Vilniaus, su kuriuo susipažino per radijo pažinčių laidą. Nors vyriškis dažnai lankė Agnę ir kartu kūrė ateities palnus, išgirdęs apie merginos nėštumą, dingo kaip į vandenį, prieš tai davęs pinigų abortui pasidaryti. Niekas iš namiškių neįtarė, kad Agnė jį pasidarė, tačiau ši tiesiog jų akyse sparčiai silpo ir skundėsi skausmais. Motina iškvietė Širvintų medikus, tie merginą skubiai nugabeno į Vilnių, kur jai buvo pabaigtas atlikti abortas ir taip išgelbėta gyvybė.
Kaip informavo prokuroras Kęstutis Jogminas dėl nelegalaus aborto tebevyksta ikiteisminis tyrimas, vasaros pabaigoje laukiama oficialių ekspertų išvadų. Ritai T. skirta kardomoji priemonė - pasižadėjimas neišvykti. Gydytoja Jonavos ligoninėje toliau eina budinčios akušerės ginekologės pareigas.
Aborto priežastis - artimųjų pasmerkimas
Moterys, kurios ryžtasi kriminaliniam abortui, nelabai suvokia, kad toks būdas atsisakyti nėštumo gali ne tik sužaloti sveikatą ar sukelti rimtų psichologinių problemų, bet ir grėsti jų gyvybei. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, pasaulyje kasmet dėl nesaugiai atliktų abortų miršta nuo 70 000 iki 100 000 tūkstančių moterų. Mūsiškis Statistikos departamentas neturi duomenų Lietuvos šalies moterų mirtingumą dėl nelegalių abortų ar jų skaičių, o apskritai per praėjusį dešimtmetį dėl abortų mirė 8 moterys. Ginekologė Vaiva Eringytė sakė, kad pastaruoju metu jai neteko nei pačiai susidurti su tokiu atveju, nei girdėti iš kolegų apie nelegaliai padarytus abortus ir nuo jų nukentėjusias moteris. Tačiau manoma, kad per metus vis dar padaromi 2 - 3 kriminaliniai abortai. Dažniausiai jiems ryžtasi moteris, bijančios, kad apie jų "gėdą" sužinos artimieji, todėl jos vyksta į kitą miestą ir pagalbos atsikratant vaisiumi ieško ten. Dar vienas iš galimų faktorių, renkantis nelegalų abortą, yra finansai. Legalus abortas kainuoja nuo 120 iki 300 litų, tuo tarpu kaimo moterytės žolelių tirpalais ar virbalu gali nutraukti nėštumą už gerokai mažesnę kainą.
Už neteisėtą abortą yra numatyta baudžiamoji atsakomybė iki 4 metų nelaisvės. Jei neteisėtą abortą atliko medikas, turintis teisę daryti tokias operacijas, tačiau vėliau dėl to kilo kontraindikacijų, arba tai buvo padaryta ne gydymo įstaigoje, jam gresia viešieji darbai, teisės dirbti tam tikrą darbą atėmimas arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki 2 metų.
Paskui Lenkiją?
Tuo tarpu Seimas ketina sekti Lenkijos pavyzdžiu ir uždrausti abortus. Seimo narys Valdemaras Tomaševskis kartu su dar keturiais parlamentarais Seimui yra pateikę įstatymo projektą, siūlantį Lietuvoje uždrausti abortus. Daugelis gydytojų nepritaria šiai minčiai ir griežtai pasisako prieš abortų draudimą. Kai kurie jų siūlo geriau piginti brangias kontracepcijos priemones ir daugiau dėmesio skirti paauglių seksualiniam švietimui.
Seimo narė Rima Baškienė pritaria šiam įstatymo projektui, tačiau save laiko ne kraštutinės nuomonės šalininke ir akcentuoja, kad šiuo įstatymu akcentuojami du labai svarbūs dalykai - jaunimo parengimas šeimai ir lytiškumo ugdymas bei siekis, kad nėščia moteris gautų visą jai reikalingą informaciją - tiek teisinę, tiek psichologinę. "Abortas yra kraštutinė priemonė. Šis įstatymo projektas sukėlė audringas diskusijas, o tai labai reikalinga tam, kad mes subręstumėme kaip visuomenė. Jeigu jauni žmonės žinos, kokią žalą sukelia abortai, jie atsakingiau ims žiūrėti į lytinius santykius. Žmogus visų pirma turi būti atsakingas, o tik paskui vadovautis jausmais. Šis V. Tomaševskio projektas yra skirtas ateičiai, tai yra subrendusiai visuomenei, kuri gali atsakyti už savo veiksmus. Visada sakiau ir sakysiu - gyvybė atsiranda nuo pat pradėjimo momento ir mūsų tikslas ją išsaugoti ir padėti nekaltam kūdikėliui išvysti dienos šviesą". Tačiau parlamentarė sutinka, kad įstatymo projektas turėtų būti tobulinamas ir papildomas tokiomis nuostatomis kaip aborto leidimas ne tik prievartos, bet ir apsigimimo atvejais. "Lenkijos valdžia, kurioje abortai seniai uždrausti, nebando niekam primesti savo pavyzdžio, jie turi visus duomenis ir pagal juos abortų skaičius Lenkijoje smarkiai sumažėjo, nedaug ir kriminalinių abortų atvejų. Labai svarbu ir tai, kad pasikeitė lenkų visuomenės mąstymas ir požiūris į vertybes - to labai linkėčiau ir lietuviams".
Tuo tarpu kita parlamentarė Birutė Vėsaitė kategoriškai nesutinka su Lenkijos duomenimis ir teigia, kad visa tai tik veidmainystė. "Visiška netiesa, kad Lenkijoje sumažėjo abortų. Tai tik moralinė veidmainystė. Žmonės elgiasi taip pat, tiesiog yra priversti slapstytis, o nuėję į bažnyčią ir išpažinę nuodėmes mano, kad gavo atleidimą. Žinoma, nemanau, kad abortai yra protinga šeimos planavimo priemonė, tačiau jeigu jau taip atsitinka, moteris turi teisę apsispręsti. Juolab kad noras uždrausti abortus visiškai prieštarauja Žmogaus teisių konvencijai ir diskriminuoja žemiausio sluoksnio moteris. Turtingosios galės nuvažiuoti į užsienį ir ten pasidaryti abortą, o kokioje padėtyje paliekama finansiškai neįgali moteris?"
