Rusijos oligarchai prie valstybinio finansavimo šaltinių būriuojasi eilėmis, nes panašu, kad pasaulinė finansų krizė sukels naują turto perskirstymą ir valstybė pasirinks laimėtojus.
Priešingai 1990-tųjų privatizavimo laikams, kuomet oligarchai silpnai valstybei diktavo turto išpardavimo sąlygas, dabar Rusijos vyriausybė pati ketina pasemti apie 87 mlrd. JAV dolerių vertės „pagalbos rinkoms paketą“ iš savo beveik 560 milijardų JAV dolerių vertės iždo atsargų ir lemti kai kurių labiausiai finansiškai pažeidžiamų šalies verslininkų likimą, rašo dienraštis „Financial Times“.
Su akcijų biržos žlugimu išgaravo apie 210 mlrd. dolerių viešoje prekyboje kotiruotų oligarchų aktyvų. Daugelis jų buvo priversti parduoti akcijas, kad padengtų dešimtis milijardų siekiančius skolinius įsipareigojimus.
Dėl pasaulinės finansų krizės išnyko galimybė refinansuoti iš užsienio bankų gautas 39 mlrd. dolerių paskolas, kurios turėjo būti grąžintos šiais metais. Centrinio banko duomenimis, dar 115, 5 mlrd. dolerių turi būti grąžinta kitais metais.
„Pagal vyriausybės ir valstybės kontroliuojamų bankų sprendimus vykdomas pinigų paskirstymas lems naujus laimėtojus ir pralaimėjusiuosius. Toks perskirstymas neregėtas nuo 1998 metų krizės laikų“, - sako Davidas Aserkoffas, Maskvoje veikiančio „Renessaince Capital“ investicinio banko strategas.
Keletas žinomiausių šalyje vardų varžosi dėl valstybinio plėtros banko „VEB“ (Vnešekonombank) ketinamų paskirstyti 50 mlrd. dolerių užsienio paskolų refinansavimui. Šiame pagalbos pakete numatytas ir vėlesnis 5 metų trukmės 36,5 mlrd. dolerių dydžio paskolų refinansavimas.
Antroji didžiausia Rusijos naftos verslo kompanija „Lukoil“ sakėsi sieksianti apie 2-5 mlrd. paramos investiciniams projektams finansuoti.
Kalbama, kad priverstam atsisakyti savo akcijų užsienio kompanijose Olegui Deripaskai priklausantis aliuminio gamybos gigantas „Rusal“ taip pat prašė pagalbos iš „VEB“.
Antras didžiausias Maskvos bankas „VTB“ taip pat prašė „VEB“ finansavimo 2,3 mlrd. dolerių šiemet besibaigiančioms užsienio paskoloms apmokėti.
„Lėšas gaus ne kiekvienas“, - sako „VEB“ prezidentas Vladimiras Medvedevas. Anot jo, bankas jau ir taip yra gavęs paraiškų, siekiančių daugiau kaip 50 mlrd. JAV dolerių.
Šią savaitę Rusijos premjeras Vladimiras Putinas pareiškė, kad „VEB“ paskirstys lėšas užsienio paskolų refinansavimui tik toms kompanijoms, kurios veikia realiame ūkyje, yra strateginės reikšmės ir lėšas naudoja įsigijimų arba investicijų Rusijoje finansavimui.
Analitikai ir verslininkai kalba, kad tik geriausius ryšius turintys magnatai šiame neskaidriame procese gaus lėšų. Taip pat jie mano, kad mažmenininkai, statybos kompanijos ir kai kurie telekomai liks už borto.
„Forbes“ turtingiausių sąraše buvę žmonės dabar išgyvena sunkmetį“, – sako Rusijos bankininkystės ir oro linijų milijardierius Aleksandras Lebedevas. Jis patvirtina, kad kritimas biržoje ištrynė 50 proc. jo turimų vertybinių popierių vertės. „Reikėtų skaidrios procedūros. Tai neturėtų būti lėšų skolinimas artimiesiems“, - sako A. Lebedevas.
Vienas vyresnių Maskvoje veikiančių Vakarų bankų pareigūnų sakė, kad lėtai vyriausybės atliekamas lėšų skirstymas per valstybinius bankus kelia įtarimų, kad valstybė siekia pasinaudoti kreditų krize sau naudingai perskirstydama turtą. „Tai bus stambus perskirstymas. Mano manymu, didžioji dalis lėšų pateks į tas rankas, kur norėtų vyriausybė“, - sako bankininkas.
Kiti vyresnieji rinkų dalyviai taip pat tvirtina, kad vyksta stambus turto perskirstymas – turtingiausi šalies milijardieriai priversti parduoti akcijas, kurias anksčiau skyrė savo finansinių operacijų užstatams.
„Už biržos ribų vyksta stambus turto perskirstymas, – praeitą savaitę sakė Rubenas Vardanianas, investicinio banko „Troika Dialog“ prezidentas. – Rinkoje pasirodo labai dideli akcijų paketai. Labai dažnai biržoje skelbiami priverstiniai pardavimai, tačiau iš jų nematyti, kas yra tie išeinantieji“.
