Dokumentams pateikti gyventojams buvo skirti ketveri metai. Per visą šį laikotarpį Lietuvos geologijos tarnyba gavo 22 431 prašymą, pateiktą pagal laikinąją gręžinių įteisinimo tvarką. Iš jų 8 540 pateikti per papildomai suteiktus metus.
Liepos 31 d. duomenimis, Žemės gelmių registre įregistruoti 5 892 anksčiau neįregistruoti gręžiniai. Apie 2,2 tūkst. prašymų pareiškėjams grąžinta patikslinti dėl nustatytų klaidų, o 14 330 dar laukia eilėje patikrinti.
Prašymų srautas ypač išaugo artėjant galutiniam terminui. Balandį Lietuvos geologijos tarnyba per savaitę priimdavo 108–166 prašymus ir paraiškas, o gegužę, neskaičiuojant trumpo šventinio laikotarpio, – 156–222. Birželį savaitinis skaičius išaugo iki 219–320, o liepą augimas dar paspartėjo: liepos 6–12 d. priimta 416, liepos 13–19 d. – 595, liepos 20–26 d. – 878 prašymai ir paraiškos.
Vien per paskutines penkias dienas – liepos 27–31 d. – tarnyba jų priėmė 2 012. Tai daugiau kaip devynis kartus viršijo net didžiausią gegužę per vieną savaitę gautų prašymų ir paraiškų skaičių.
Vertinant taip išaugusias darbo apimtis, neįregistruotų gręžinių įteisinimas tapo vienu didžiausių pastarojo dešimtmečio organizacinių iššūkių Lietuvos geologijos tarnybai. Specialistai turi patikrinti daugiau kaip 14 tūkst. eilėje laukiančių prašymų ir paraiškų, įvertinti pateiktus duomenis, prireikus juos tikslinti, registruoti gręžinius ir rengti jų pasus. Kartu tarnyba nepertraukiamai vykdo ir kitus darbus, nesusijusius su gręžinių įteisinimu.
Visi prašymai ir reikalingi dokumentai, Lietuvos geologijos tarnybai pateikti iki 2026 m. liepos 31 d. imtinai, bus išnagrinėti. Gręžinys iki šios datos neprivalėjo būti jau įregistruotas Žemės gelmių registre – svarbu, kad tarnyba iki nustatyto termino būtų gavusi prašymą ir visus reikalingus dokumentus. Jeigu nagrinėjant prašymą reikės patikslinti informaciją ar pateikti papildomų duomenų, Lietuvos geologijos tarnybos specialistai susisieks prašyme nurodytais kontaktais.
To nepadariusiems gresia atsakomybė
Gręžinį būtina įteisinti net ir tuo atveju, jei savo reikmėms sunaudojamas nedidelis kiekis gėlo vandens arba gręžinys naudojamas tik sezoniškai.
Už taisyklių nesilaikymą gresia administracinė atsakomybė. Pavyzdžiui, požeminio vandens gavybos gręžinio naudojimas nenustačius požeminio vandens vandenvietės apsaugos zonos užtraukia baudą asmenims nuo 250 iki 400 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 450 iki 850 eurų.
Tuo metu Žemės gelmių registre (ŽGR) neįregistruotos geoterminių gręžinių sistemos, neįregistruoto požeminio vandens gavybos gręžinio ar neįregistruoto angliavandenilių gręžinio naudojimas gali užtraukti baudą asmenims nuo 300 iki 800 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 600 iki 1700 eurų.
Požeminio vandens gręžinių projektavimo, įrengimo, konservavimo ar likvidavimo reikalavimų nesilaikantiems juridiniams asmenims gresia bauda nuo 200 iki 350 eurų.
Štai už geoterminių gręžinių projektavimo, įrengimo, konservavimo, likvidavimo reikalavimų pažeidimą jiems gresia bauda nuo 250 iki 450 eurų.
Tuo metu už angliavandenilių gręžinių projektavimo, įrengimo, konservavimo ar likvidavimo taisyklių pažeidimus gresia bauda nuo 1000 iki 1900 eurų.
Na, o ŽGR neįregistruotos geoterminių gręžinių sistemos, neįregistruoto požeminio vandens gavybos gręžinio ir (ar) angliavandenilių gręžinio naudojimas juridiniams asmenims užtraukia baudą nuo 900 iki 3000 eurų.
