Deja vu. Būtent toks jausmas apima stebint „Žalgirio“ (8-14) žaidimą šio sezono Eurolygoje. Ketvirtieji kėliniai ir žaidimas juose tapo tikru „Žalgirio“ košmaru, kainavusiu ne vieną pergalę.
Net šešiuose susitikimuose iš 14, kurie baigėsi kauniečių pralaimėjimu, „Žalgiris“ po trijų kėlinių pirmaudavo.
Taip nutiko su Stambulo „Fenerbahce“ (po trijų kėlinių pirmauta 57:53, pralaimėta 75:82), Madrido „Real“ (pirmauta 68:62, pralaimėta 79:90), dukart prieš Maskvos CSKA – išvykoje (pirmauta 60:59, pralaimėta po pratęsimo 97:99) ir namie (pirmauta 59:55, pralaimėta 79:84) bei dvejose „šviežiausiose“ nesėkmėse – prieš Maskvos srities „Chimki“ (pirmauta 56:47, pralaimėta 64:74) ir „Barcelona“ (pirmauta 62:60, pralaimėta 72:78).
Tad beveik pusė patirtų nesėkmių Eurolygoje – po itin nesėkmingų ketvirtųjų kėlinių.
Keturiolikos pralaimėtų rungtynių statistika atskleidžia, kad jų metu per paskutines dešimt minučių „Žalgiris“ rinkdavo vos po 16,7 taško, kai praleisdavo net 23,5. Tai – 6,8 taško skirtumas!
Tuo tarpu pergalingose rungtynėse, kurių buvo aštuonerios, „Žalgiris“ ketvirtus kėlinius sužaisdavo žymiai geriau.
Šešis iš jų jie laimėjo, bet tik vieneriose po trisdešimties minučių turėjo vytis varžovus. Taip nutiko su Stambulo „Darussafaka“ – atsilikta 49:53, laimėta 75:71.
Skaičiuojant bendrai, laimėtų mačų ketvirtuose kėliniuose „Žalgiris“ įmesdavo 22,6 taško, kai praleisdavo po 20.
Š.Jasikevičiaus kariaunai šį klausimą spręsti jau gali būti vėlu – likus aštuoniems turams iki reguliaraus sezono pabaigos žalgiriečiai žengia vos trylikti ir nuo aštuntosios vietos jau atsilieka trimis pergalėmis.
