REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Sunkmetis gerokai pakoregavo Lietuvos gyventojų pajamas ir išmokų socialinės paramos gavėjams suma 2009 m. peršoko per  1 mlrd. 45 mln. Lt, nors 2008 m. siekė tik kiek daugiau negu 892 mln. Lt.

REKLAMA
REKLAMA

2010 m. įvairių socialinių išmokų Lietuvos gyventojams skirta jau 1 mlrd. 61 mln. Lt, o 2011 m.  - daugiau kaip 1 mlrd. 148 mln. Lt. Vien piniginė socialinė parama nepasiturintiems  gyventojams nuo kiek daugiau negu 142 ,5 mln. Lt 2008 m. išaugo iki daugiau kaip 768,5 mln. Lt 2011 m.

REKLAMA

Štai tokioje aplinkoje nuo 2012 m. prasidėjo bandomasis piniginės socialinės paramos teikimo projektas, kuriame dalyvauti pasiryžo vos 5 Lietuvos savivaldybės iš 60-ies.

Paramos gavėjų sumažėjo keturiose savivaldybėse iš penkių

Balandžio pradžioje Socialinės apsaugos ir darbo ministerija paskelbė, kad keturiose iš penkių bandomajame piniginės socialinės paramos teikimo projekte dalyvaujančių savivaldybių per du 2012 m. mėnesius sumažėjo ir socialinės pašalpos gavėjų skaičius, ir išlaidos socialinei pašalpai mokėti.

REKLAMA
REKLAMA

Didžiausi pokyčiai Šilalės rajono savivaldybėje. Čia paramos gavėjų sumažėjo 32,9 proc., o lėšų – 38,4 proc. Akmenė, kurioje paramos gavėjų sumažėjo 21,4 proc., lėšų – 26,3 proc., antra. Kitose savivaldybėse, ministerijos teigimu, paramos gavėjų ir lėšų sumažėjo apie 10 proc. Vien Šilalės savivaldybėje buvo išaiškinta 10 atvejų, kai paramos gavėjai pateikė neteisingą informaciją.

Ministerija pastebi, jog gyventojai ir patys nevengia pranešti apie galimo piktnaudžiavimo pinigine socialine parama atvejus savivaldybėms. Skambučių apie kai kurių asmenų galimai nelegalią veiklą, neteisingai pateiktus duomenis apie šeimos turtą ir pajamas bei kartu gyvenančius asmenis neretai sulaukia Panevėžio rajono savivaldybės darbuotojai. ,,Neretai po patikrinimų suskumbama legalizuoti veiklą – įforminama individuali veikla. Įtarus, jog asmuo turi nelegalių pajamų, tačiau gauna socialinę paramą, dėl jo yra kreipiamasi į Valstybinę mokesčių inspekciją, jis įpareigojamas deklaruoti savo pajamas ir turtą“, - tvirtina Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Ko pabūgo 55 savivaldybės?

Jeigu viskas taip gerai, kodėl tik 5 savivaldybės dalyvauja eksperimente? Ko pabūgo kitos 55?

Atsakydamas į šį klausimą, Akmenės meras Vitalijus Mitrofanovas sakė, kad tokie sprendimai, apribojantys dalies gyventojų galimybes gauti iš valstybės pinigų neteisėtais būdais negali būti populiarūs, todėl dalis savivaldybių vadovų galbūt nedrįso rizikuoti.

,,Ir mes sulaukėme atgarsių, kad politine prasme esame lavonai. Bet visi suvokiame, kad taip, kaip buvo, negali būti. Tas žmogus, kuriam nepriklauso pašalpa, pats žino, kad ji jam nepriklauso. Bet valdžia iki šiol leido, o dabar ne. Todėl jie nepatenkinti“.

REKLAMA

Tačiau Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) atstovai įžvelgia daugiau priežasčių.

Dar prieš prasidedant eksperimentui LSA atstovai, iš esmės pritariantys projektui, nerimavo, kaip bus finansuojamos savivaldybės-eksperimentatorės, jei joms dėl objektyvių priežasčių pritrūks pinigų socialinėms pašalpoms ar būsto šildymo, karšto ar šalto vandens kompensacijoms ir siūlė numatyti papildomą finansavimą, kuris būtų skiriamas atsiradus objektyvioms priežastims.

,,Kodėl kitos 55 savivaldybės neišdrįso eksperimentuoti? Metų pradžioje labai blogas pinigų srautų judėjimas, ypač sausio-vasario mėnesiais. Visos savivaldybės labai bijojo metų pradžios, nes jeigu tektų mokėti iš savo biudžetų - savarankiškų pajamų šaltinių ir lėšų pritrūktų, niekas negarantavo, kad tos lėšos bus kompensuotos“, - Balsas.lt aiškino LSA direktoriaus pavaduotojas Rimantas Čapas.

REKLAMA

Įstatymą dar reikia tobulinti

Bandomasis projektas 5 savivaldybėse baigsis 2014 metais. Įvertinus jame dalyvavusių savivaldybių patirtį, bus apsispręsta, kaip Lietuvoje toliau bus teikiama socialinė parama. Tačiau vos kelių mėnesių pakako, kad paaiškėtų, ką dar reikia tobulinti, kad valstybės parama tikrai pasektų tuos, kuriems jos labiausiai reikia.

,,Pats nustebau, bet šiuo metu Lietuvoje nėra aukštojo mokslo studentų registro. Sakykime, 24-25 metų žmogus mokosi stacionare, jis turi teisę gauti pašalpą, nes pajamų neturi. Bet pasirodo, neina jis į tas paskaitas, dirba, o dokumentas visiems metams išduotas“, - vieną iš spragų atskleidė Akmenės meras V. Mitrofanovas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Jis pabrėžė, kad pagrindinis socialinės apsaugos prioritetas turėtų būti vienas – skatinti dirbti ir kurti darbo vietas.

,,Pirmiausia reikia skatintų žmones dirbti, suteikti jiems galimybę dirbti ir skatinti įvairiomis priemonėmis. O  kai jie dėl kokių nors priežasčių to padaryti negali, suteikime socialinę pagalbą. Taip mes ir stengiamės dirbti“, - pabrėžė Akmenės savivaldybės, kuri  neseniai ,,Swedbanko“ Asmeninių finansų instituto atlikto tyrimo duomenimis pagal vidutinį gyventojų atlyginimą ir pensijas bei nedarbo lygį yra ,,vidutiniokė“, meras.

Taip pat skaitykite apie socialinių išmokų karpymą

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų