„The Observer“ pateikia penkis faktorius, dėl kurių Rusijos krizė galėtų paveikti pasaulinę ekonomiką.
Visų pirma, jeigu kristų Rusija, kiltų klausimas: kas sekantis? Venesuela ir Iranas taip pat sunkiai suduria galą su galu, kai naftos kaina krito žemiau 70 dolerių ribos.
Antra, Rytų Europa vis dar išsaugojusi tamprius ekonominius ryšius su Rusija, todėl šios krachas aiškiai atsilieps ir tokių šalių, kaip Lenkija ar Ukraina ekonomikai. Jeigu dėl kokių nors priežasčių būtų nutrauktas rusiškų dujų tiekimas, krizės padarinius pajustų ir Vakarų Europa.
Trečia, nukentės [vartotojų] pasitikėjimas. Silpnumas, kurį pradedant šių metų pavasariu demonstruoja vokiečių ekonomikos rodikliai, iš dalies gali būti paaiškinami ekonominių nuotaikų nuosmukiu... Rusija gali būti tas veiksnys, kuris pastūmės Vokietiją į recesiją, o tai gali paveikti ir Europos centrinio banko veiksmus.
Ketvirta, niekas negali visiškai užtikrintai pasakyti, kaip Vladimiras Putinas sureaguos į patį sudėtingiausią šalyje laikotarpį nuo 1998-ųjų. Bet kokios ekonominės krizės pasekmės galultiniam vartotojui bus dar labiau sustiprintos žinant, kad Rusiją valdo prezidentas, galintis daryti įtaką remiantis politine ar netgi karine jėga.
Ir, galų gale, ganėtinai rimtas faktorius gali būti užsienio bankų Rusijoje netektis, kuriems sankcijų įvedimo laikotarpiu Rusija buvo skolinga 209 mlrd. dolerių: „Finansiniai sandoriai šiandien yra tokie sudėtingi ir susiję nuo paskolų, kad užtikrintai teigi, kaip stipriai paveiktų galimi nuostoliai, yra praktiškai neįmanoma“.
