• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Kadaise Baltijos jūros ledu buvo galima nukeliauti į Švediją. Dabar sausio ar vasario mėnesio temperatūra pašoka net iki 14-16 laipsnių šilumos, rašo „Lietuvos žinios“.

REKLAMA
REKLAMA

Kaip LŽ sakė Vilniaus universiteto profesorius Arūnas Bukantis, šaltuoju metų laiku labiausiai jaučiame klimato kaitos procesus. Pasiekiami vis nauji šilumos rekordai, o naujų šalčio rekordų per pastaruosius dešimtmečius nebuvo. Žiemos Lietuvoje, palyginti su XX amžiaus viduriu, sutrumpėjo maždaug 16 dienų ir tai yra ne kokia nors futurologija, o akivaizdus pasikeitimas. Temperatūra žiemos mėnesiais pakilo net dviem laipsniais, kai metinė - apie laipsnį, ir būtent žiemą labai ryškus klimato ekstremalumo didėjimas.

REKLAMA

Išskyrus lapkritį

„Negalima tvirtinti, kad dingo šaltos žiemos, - kalbėjo VU Gamtos fakulteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros vedėjas A.Bukantis. - Šaltų oro masių atslinks ir XXI amžiuje, tačiau šalčių tikimybė mažės, nes jų mažėja ir dabar. XX amžiaus antroje pusėje akivaizdus aštuonerių metų ciklas, kai šiltas žiemas keitė šaltos, dabar darosi neryškus ir labai intensyviai kyla žiemos temperatūra.“

REKLAMA
REKLAMA

Kai aukštesnė temperatūra, dažniau sninga nei lyja ir apskritai kritulių ima daugėti. Per žiemą pašalas gali du tris kartus susidaryti ir vėl išeiti, ardydamas kelius ir trikdydamas žiemkenčių žiemojimą. Jau kasdienybė - nutirpstanti ir vėl susidaranti sniego danga.

Baltijos jūroje labai maži akvatorijos plotai pasidengia ledu. Pavyzdžiui, praėjusią žiemą užšalo tik 12 proc. jūros, pati šiaurinė jos dalis, mažiausias ledo plotas per 300 metų nuo XVIII amžiaus pradžios.

Klaipėdoje per pastaruosius 17 metų temperatūra nė karto nebuvo nukritusi iki 25 laipsnių šalčio, nors iki 1990 metų vidutiniškai viena dvi tokios dienos per žiemą pasitaikydavo. Maždaug du kartus sumažėjo tokių šaltų dienų tikimybė ir Vidurio bei Rytų Lietuvoje. Užtat karštų dienų, kai temperatūra būna per 30 laipsnių, tikimybė per pastaruosius 15 metų padidėjo net tris kartus.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Visų mėnesių oro temperatūra pakilo, išskyrus lapkritį. Pasak klimatologo, šio mėnesio temperatūra žemesnė, nors ir nedaug - viena, dviem, trimis dešimtosiomis laipsnio, nes yra susijusi su atmosferos cirkuliacijos ypatumais. Lapkričio, kaip ir viso šaltojo laikotarpio, orų sąlygas labiausiai lemia, iš kur ir kokios oro masės atslenka, nes saulės spinduliuotė yra jau minimali, artėjame prie žiemos saulėgrįžos. Tokios tendencijos rodo, kad padaugėjo įsiveržimų iš subarktinių platumų. Visoje Europoje ciklonų trajektorijos pasislinko šiek tiek šiauriau ir jų užnugariu vyksta šalčio užtekėjimas. Būna ir gana šaltų šiaurės rytų oro masių įsiveržimų. Šiek tiek padažnėjo ryškiais kontinentiniais bruožais pasižyminčių oro masių iš rytų ir šiaurės rytų. Padažnėję įsiveržimai, be abejo, lemia ir žemą temperatūrą.

REKLAMA

Klimato kaitos ypatumai, kaip sakė Jungtinių Tautų Bendrosios klimato kaitos konvencijos nacionalinės ekspertų grupės narys A.Bukantis, kiekviename regione yra skirtingi. Lietuvoje jie pirmiausia susiję su labai sudėtinga geografine padėtimi šiaurinėje vidutinių platumų dalyje. Oro masės atslenka iš Europos ir Atlanto, labai šaltos - iš Arkties, iš Azijos, pasitaiko jų net tropinių, vasarą sulaukiame sausų ir karštų kontinentinių oro masių.

Naujos galimybės?

Šių metų spalį išleistame naujausiame Europos aplinkos agentūros dokumente „Kintančio Europos klimato poveikis“ net 40 rodiklių pagrįstas vertinimas apima ne tik gyvąją gamtą, bet ir visą socialinę ekonominę sistemą. Didžiausias poveikis nustatytas vandens ir žemės ūkiui, sveikatos apsaugai, turizmui ir transportui. Šios jautriausios sritys, pasak prof. A.Bukančio, turėtų pirmiausia prisitaikyti prie naujų klimato sąlygų Europoje.

REKLAMA

Pavyzdžiui, kai kurie Europos rajonai, ypač pietiniai, labai stokoja vandens. Lietuvoje vandens problemos nėra tol, kol neprasideda sausros. Per pastaruosius 20 metų šalyje jų buvo neregėtai daug, net šešios. Tiek sausrų nebuvo per visą XX amžių.

Turizmo sektoriui labai svarbi oro temperatūra. Žmonės vargu ar norės poilsiauti tuose rajonuose, kur temperatūra yra aukštesnė nei 35 laipsniai. Karščio bangos, apimančios Pietų Europą, gali būti viena iš priežasčių, kodėl šis rajonas pasidarys nepalankus turizmui.

Dar kita labai didelė problema visoje Europoje, taip pat ir Lietuvoje, - savaitgalinės kelionės. Kai intensyviausia karščio banga apima visą šalį, labiausiai ji jaučiama miestuose. Temperatūra juose, kaip sakė klimatologas, gali būti net dviem trimis laipsniais aukštesnė nei užmiestyje. Žmonės nori penktadieniais išvažiuoti iš didmiesčių, o sekmadieniais grįžti, tačiau tai darosi fiziškai neįmanoma dėl spūsčių. Galimas poveikis net visai nekilnojamojo turto prekybai, nes brangsta namai ne didmiesčiuose, o užmiesčiuose, kurortinėse vietose.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Vis dėlto prisitaikymas turi ne tik neigiamą pusę - jis reiškia ir efektyvų naujų galimybių, kurias teikia naujos klimato sąlygos, panaudojimą. Pavyzdžiui, Baltijos regionui atšilimas turizmo sektoriuje suteikia naujų plėtros galimybių, nes ilgėja poilsiavimo sezonas.

„Klimato ekstremalumas, ypač kritulių persiskirstymas, kai šaltuoju laikotarpiu jų daugėja, o vasarą - mažėja, yra nepalankus ir mūsų žemės ūkiui, - kalbėjo prof. A.Bukantis. - Tačiau vėlgi - dėl klimato kaitos bus ir teigiamų dalykų. Palanku, kad ilgėja vegetacinis periodas, susikaupia didesnė vadinamosios aktyviosios temperatūros suma. Ji yra labai svarbus agroklimatinių išteklių rodiklis.“ Kiekvienam augalui reikia tam tikros temperatūros sumos. Pavyzdžiui, kviečiams ir miežiams užtenka 1,2 tūkst., kukurūzams - beveik 2 tūkst., o vynuogėms - net 2-4 tūkst. laipsnių. Dėl šiltesnio klimato išsiplečia augalų asortimentas, nes galima introdukuoti naujas jų veisles, kurios galės augti pasikeitusiomis sąlygomis Lietuvoje. Galimas ir didesnis produktyvumas, ypač grūdinių kultūrų.

REKLAMA

Pasaulio mastu grūdinių kultūrų derlingumas dėl klimato kaitos sumažėjo - kasmet prarandama po 40 mln. t. Blogėja sąlygos sausringose srityse Šiaurės Afrikoje, Viduržemio jūros regione, Šiaurės Amerikoje, Australijoje ir kartais sausros gali sumažinti derlingumą net dvigubai.

Mūsų platumose, ypač Estijoje ir Suomijoje, jei palankūs metai, kaip pabrėžė klimatologas, ir yra užtektinai drėgmės bei šilumos, derlingumas gali padidėti net iki 20 proc. per XXI amžių.

Kitas dalykas, kai daug derliaus sunaikina liūtys ir potvyniai. Pavyzdžiui, apsemtuose Reino ar Vyslos upių baseinuose žūsta didžiuliai pasėlių plotai.

REKLAMA

Tiksli diagnozė

Norint vertinti globalius klimato pokyčius, vykstančius Žemės rutulyje, matavimai, pasak prof. A.Bukančio, turi būti atliekami bent jau visuose žemynuose ir vandenynuose. Nors atskiros meteorologinės stotys veikė ir XVIII amžiuje (Vilniaus universiteto Astronomijos observatorijoje temperatūros matavimai pradėti 1770 metais), ir net XVII amžiaus pradžioje, gana tikslūs matavimai pradėti tik nuo XIX amžiaus vidurio. Antžeminių meteorologinių stočių pradžia - XIX amžiaus vidurys. XX amžiuje prasidėjo atmosferos zondavimas ir sužinojome, kas vyksta visame atmosferos priežeminiame sluoksnyje, pavyzdžiui, iki 30 km aukščio. Pirmieji eksperimentiniai matavimai buvo pradėti jau trečiajame XX amžiaus dešimtmetyje, tačiau išsamūs reguliaraus atmosferos zondavimo matavimai gaunami tik apie 50-60 metų. Meteorologiniai palydovai ėmė skraidyti septintojo praėjusio amžiaus dešimtmečio pabaigoje ir jau beveik 40 metų gaunami gana tikslūs viso Žemės rutulio duomenys.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Dabar klimato kaitos diagnozė yra gana tiksli, - patvirtino mokslininkas, - nes matavimai ir klimato būklės vertinimas aprėpia visą Žemės rutulį. Arktyje, Antarktidoje, Ramiajame ir Indijos vandenynuose iki šiol nėra užtektinai meteorologinių stočių, tačiau trūkstamus matavimus užpildė palydoviniai duomenys. Pavyzdžiui, apie Arkties ledų plotus dabar žinoma tiesiog kvadratinio kilometro tikslumu.“

Įvertinant klimato būklę vadovaujamasi keliais svarbiausiais parametrais. Populiariausias, aišku, - globalioji temperatūra. Ji nuo priešindustrinio laikotarpio, t. y. XIX amžiaus vidurio, pakilo aštuoniomis devyniomis laipsnio dalimis, o Europoje - net laipsniu.

REKLAMA

Kitas rodiklis - ledynų tirpimas. Labai sparčiai tirpsta Arkties ir kalnų ledynai. 2007 ir 2008 metų rudenį užfiksuotas rekordiškai mažas ledų plotas - net 39 proc. mažesnis nei buvo vidutiniškai antroje XX amžiaus pusėje. Liko maždaug 4,3 mln. kv. km ledų. Rugsėjo mėnesį jų būna mažiausiai, o kaip tik dabar, rudens pabaigoje, jie vėl pradės formuotis.

Negana to, Arkties ledai pasidarė apie 30-40 proc. plonesni. Kitaip tariant, artėjama prie sezoninio ledo dangos. Anksčiau prognozuota, kad Arkties ledai gali ištirpti XXI amžiaus pabaigoje, o dabar jau yra tokia versija, kad sezoninis ledas galimas net XXI amžiaus viduryje.

REKLAMA

Taip pat sparčiai tirpsta kalnų ir Grenlandijos ledynai. Pavyzdžiui, iš Grenlandijos per metus nuteka net 100 gigatonų nutirpusio ledo - maždaug tiek vandens Nemunu nuteka per penkerius metus. Kalnuose jau daugiau kaip šimtą metų ledo ištirpsta daugiau, nei susidaro per žiemą.

Ištirpęs kontinentinis ledas papildo pasaulinį vandenyną ir jo lygis per XX amžių pakilo apie 15 cm. Be to, vandenynas plečiasi termiškai. Didėja ir vandenyno rūgštingumas. Anglies dvideginis, kuris kaupiasi atmosferoje, per tam tikrą apytakos ciklą keičiasi su vandenyno anglies dvideginiu ir ištirpęs padidina rūgštingumą. Susidaro nepalankios sąlygos vegetuoti dumbliams, vėžiagyviams, žuvims. Sutrinka visas maitinimosi ciklas. Apskaičiuota, kad per XX amžiaus antrą pusę visi žuvų arealai jūrose pasislinko maždaug 1 tūkst. km į šiaurę. Daugelio sausumos gyvūnų arealai irgi pasislinko, nors ne tiek daug - apie 300-400 km į šiaurės pusę, nes darosi tiesiog šilčiau. Žuvims, atvirkščiai, reikia šalto vandens, prisotinto deguonies, kad jame būtų daug dumblių, vėžiagyvių, planktonų.

REKLAMA
REKLAMA

Be to, vandenyne susidaranti angliarūgštė yra labai nepalanki visiems skeletą turintiems gyviesiems organizmams, nes tirpina kalcio karbonatą, iš kurio sudarytas skeletas. Dar užfiksuotas toks reiškinys kaip koralų blukimas. Koralai badauja, nes jų polipai nebeturi kuo maitintis - ėmė trūkti žaliųjų dumblių.

Kitas dalykas, vandenynas mažiau absorbuoja anglies dvideginio ir prisideda prie jo gausėjimo atmosferoje. Sutrikdomas visas ciklas. Atmosferos cirkuliaciją taip pat gali paveikti nuo septintojo ir ypač aštuntojo praėjusio amžiaus dešimtmečių iškirstuose didžiuliuose atogrąžų miškų plotuose Kongo ir Amazonės baseinuose nevykstantis fotosintezės procesas. Yra tokių naujausių duomenų, kad iškirsti tropiniai miškai gerokai sutrikdė cirkuliaciją ne tik pačioje ekvatoriaus ir tropikų zonoje, kur formuojasi vadinamieji pasatai, bet tas poveikis jaučiamas ir vidutinių platumų atmosferos cirkuliacijos procesuose.

„Viskas žemėje yra susiję: tai, kas vyksta ekvatoriuje, galiausiai daro poveikį ir vidutinėms, ir net poliarinėms platumoms. Iš dalies miškų kirtimo ir apskritai dirvožemio nualinimo yra paskatinti labai spartūs dykumėjimo procesai žemėje, - sakė prof. A.Bukantis. - Dykumų plotai kasmet išauga tiek, kokia yra Lietuvos teritorija.“

REKLAMA

Didėja klimato ekstremalumas. Daugėja klimato, taip pat ilgalaikių orų anomalijų. Jos darosi labai stiprios, intensyvios ir pasireiškia vis naujuose plotuose. Ilgalaikiai lietingi periodai sukelia potvynius ir nuošliaužas. Dažnėja ir ilgėja karščio bangos, kai maksimali paros temperatūra pakyla aukščiau 30 laipsnių.

Tropiniai uraganai mūsų, aišku, nepasiekia. Jie formuojasi aplink pusiaują ir darosi vis galingesni, dažnesni, nes uraganams susidaryti labai palankus šiltas vandenynas.

Optimistinis ir pesimistinis

Šiuo metu jau yra užtektinai informacijos, leidžiančios įvertinti šiltnamio efekto sustiprėjimą ir jo poveikį klimato pasikeitimui. Pasak klimatologo, jau 55 metus atliekami matavimai ir gana tiksliai žinoma, kiek žmogus išmeta šiltnamio dujų. Ankstesnių metų informacija apie šiltnamio dujų koncentraciją nustatoma netiesioginiais būdais. Pavyzdžiui, padarius gręžinį ir iš ledo skydo ištraukus net prieš 800 tūkst. metų susiformavusio sluoksnio kolonėlių oro burbuliukuose tarsi užkonservuota senoji atmosfera leido nustatyti, kad dabartinė anglies dvideginio koncentracija yra didesnė nei buvo per visus tuos šimtus tūkstančių metų.

REKLAMA

Pastaraisiais dešimtmečiais šiek tiek sustiprėjo saulės aktyvumas, bet toks spinduliuotės sustiprėjimas, naujausiais skaičiavimais, tik apie 10 proc. prisidėjo prie dabartinio atšilimo. Lemiama - net 90 proc. - buvo žmogaus veikla, todėl tiksliai klimato kaitos prognozei sukurti reikėtų ir tikslios informacijos, kiek Žemėje gyvens žmonių ir kokį kurą jie naudos.

„Tokių atsakymų nėra, - kalbėjo prof. A.Bukantis. - Manoma, kad XXI amžiaus pabaigoje gali būti nuo 10 iki 15 mlrd. gyventojų, todėl sudaromi socialiniai ekonominiai scenarijai, o pagal juos - ir klimato scenarijai. Labiausiai tikėtina, kad temperatūra per XXI amžių pakils nuo dviejų (optimistinis scenarijus) iki keturių (pesimistinis scenarijus) laipsnių. Jei vis dar pleškinsime naftą, dujas, mazutą ir anglis, laukia pesimistinis scenarijus. Jei pereisime prie vandenilinio kuro, pagaliau saulės energijos (jos išteklių užtektų kelioms žemėms, tačiau kol kas nesugebame panaudoti), galime tikėtis optimistinio scenarijaus.“

Milda Kniežaitė

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų