Šią savaitę Lietuvoje viešėjęs Kazachstano užsienio reikalų ministras Erlanas Idrissovas teigia, kad Kazachstanas, kuris per kelis artimiausius dešimtmečius – iki 2050-ųjų – planuoja įsiveržti į labiausiai išsivysčiusių pasaulio valstybių gretas bei tapti tiltu tarp Azijos ir Europos Sąjungos valstybių, savo planuose nemažai dėmesio skiria ir Lietuvai. Kazachai tikisi, kad Klaipėdoje galėtų įsikurti vienas iš tarptautinės prekybos tilto tarp Kinijos ir Vakarų Europos logistikos centrų.
Ministro teigimu, valstybės ateities vizijoje, kurią sausio viduryje šalies piliečiams pristatė Kazachstano prezidentas Nursultanas Nazarbajevas, vienas iš kazachų prioritetų – sukurti patikimą, ekonomiškai naudingą tiltą tarp Azijos ir Europos, todėl juos domina galimybės per Klaipėdos uostą gabenti krovinius. Kazachus taip pat domina Lietuvos patirtis žemės ūkio gamybos srityje, perdirbamojoje pramonėje taikomos inovatyvios technologijos ir kai kurie kiti dalykai.
Apie tai, kokiose srityse kazachai įžvelgia perspektyvas plėtoti bendradarbiavimą su Lietuva – Kazachstano užsienio reikalų ministro E. Idrissovo interviu portalo balsas.lt žurnalistams.
Gerbiamas ministre, vizito metu su Lietuvos vadovais aptarėte tolimesnio dvišalio bendradarbiavimo tarp Kazachstano ir Lietuvos, globalaus ir regioninio saugumo bei kitus klausimus. Kokie aspektai buvo aptarti ir kokiomis kryptimis numatoma plėtoti bendradarbiavimą?
Abi šalys suinteresuotos, kad dvišalis ekonominis ir prekybinis bendradarbiavimas plėstųsi ir atneštų daugiau naudos. Todėl susitikimuose su Prezidente Dalia Grybauskaite, Seimo pirmininke Loreta Graužiniene, Ministru Pirmininku Algirdu Butkevičiumi bei kitais pabrėžėme, kad reikia išnaudoti transporto ir tranzito potencialą.
Didelės bendradarbiavimo perspektyvos atsiveria ir inovacijų žemės ūkio, perdirbamosios pramonės, mašinų gamybos, švietimo ir mokslo srityse. Tikimės, kad iki kitais metais vyksiančio mūsų prezidento vizito į Lietuvą jau bus įgyvendinti kai kurie konkretūs ekonominiai projektai, šiemet vyksiantis Lietuvos Ministro Pirmininko vizitas į Kazachstaną taps geru stimulu juos įgyvendinant.
Kazachstanas nori sukurti patikimą, ekonomiškai naudingą transporto ir tarptautinės prekybos tiltą tarp Azijos ir Europos. Tačiau mes neturime priėjimo prie jūros, o jūs turite jūrų uostą, todėl mus labai domina galimybės bendradarbiauti su Lietuva plėtojant tranzito galimybes. Prekybos tarp Europos ir Azijos apimtys – apie 500 mlrd. dolerių, todėl Kazachstanas bei Lietuva suvieniję jėgas ir sukūrę šį tiltą gali užimti reikšmingą nišą. Tai atneštų mūsų šalims didelius dividendus, todėl abiejų šalių vyriausybės suinteresuotos suformuoti stabilius krovinių srautus į abi puses.
Siekdamas tapti tiltu tarp Europos ir Azijos, Kazachstanas ketina įvairiose šalyse kurti logistikos centrus. Kur ketinama juos steigti ir ar atsiras toks centras Lietuvoje, pavyzdžiui, Klaipėdoje?
Tai, jog Kazachstanas neturi priėjimo prie jūros, mes norime iš minuso paversti pliusu. Kuriame transporto tinklą – plėtojame automobilių kelius, geležinkelius, susisiekimą oro transportu. Taip pat steigiame logistikos centrus. Pats stambiausias tarptautinės prekybos logistikos centras pasienyje su Kinija bus Chargos‘e. Per jį eis pagrindinis prekių srautas tarp Azijos ir Europos. Be to didelį logistikos centrą Kazachstanas kuria rytinėje Kinijos pakrantėje – uostamiestyje Lianyungang. 2015 metais mes čia baigsime statyti modernų konteinerių terminalą, kuriame Kazachstanas formuos krovinių siuntas iš Azijos į Europą ir iš Europos į Aziją.
Įgyvendindamas Pasaulio banko projektą Kazachstanas taip pat plėtoja multimodalinį koridorių „Vakarų Kinija–Vakarų Europa“. Šiame projekte taip pat dalyvauja Rusija, Kinija, Baltarusija. Net 2 700 km šio koridoriaus – nuo Kinijos ir Kazachstano sienos, nuo Chargos‘o iki Rusijos – yra Kazachstano teritorijoje. Kita kryptis – Kaspijos jūros uostas Achtau. Čia taip pat kuriami logistikos centrai, sandėliai ir kita infrastruktūra.
Siekdami paspartinti krovinių judėjimą ketiname pagreitinti ir supaprastinti pasienio ir muitinės procedūras. Kadangi geležinkelio vėžės Kinijoje ir Kazachstane skirtingos, krovinių perkrovimą paspartins diegiamos modernios technologijos.
Mes labai tikimės, kad Klaipėda taps vienu iš mūsų logistikos centrų tinklo tašku. Praėjusių metų pabaigoje Lietuvoje su vizitu lankėsi Kazachstano nacionalinės geležinkelių kompanijos „Kazakstan Temir Žoly“ vadovai. Jie susipažino su Lietuvos galimybėmis, lankėsi Klaipėdoje. Tikimės, kad sutarsime dėl abiems šalims naudingų ekonominio bendradarbiavimo sąlygų. Be to, mes svarstome galimybę sukurti taškus ne tik Klaipėdoje, bet ir Kaune ir Vilniuje.
Galimybių įsteigti logistikos centrą prie jūros į Vakarų, Centrinę ir Rytų Europą yra ne vienas. Yra Klaipėda, yra Rusijos, Latvijos, Estijos uostai, todėl vyksta konkurencija ir nuo ekonominių sąlygų priklausys, ką pasirinks verslas. Todėl svarstysime visus pasiūlymus, o sprendimą lems ekonominis naudingumas. Ne vyriausybė parinks maršrutus, o verslininkai. Kur pasiūlys ekonomiškai pagrįstus naudingus tarifus, kur bus palankiausios sąlygos atlikti muitinės procedūras, kur krovinių gabenimas vyks sparčiausiai, ten verslas ir eis.
Ne paslaptis, kad gabenant krovinius geležinkeliu Lietuva turėjo problemų dėl Rusijos tarifų politikos. Kuriant šį transporto koridorių Rusijos faktorius taip pat gali turėti reikšmės?
Rusija yra labai didelė tranzito erdvė, todėl jos faktorius tikrai labai svarbus. Tačiau Rusija, kaip ir mūsų šalys, suinteresuota didinti krovinių srautus, suinteresuota maksimaliai išnaudoti tranzito galimybes. Tai vienas iš esminių Muitų sąjungos aspektų ir kuriamos Eurazijos ekonominės sąjungos aspektų. Bet koks ekonominis bendradarbiavimas neįmanomas be bendradarbiavimo transporto sektoriuje, todėl manau, kad bus nustatyta visiems naudinga formulė ir šis transporto koridorius veiks sėkmingai.
Muitų sąjungos sukūrimo tikslas buvo sudaryti kuo palankesnes sąlygas prekybai, todėl mes nemanome, kad Rusija norėtų blokuoti kuriuos nors maršrutus. Mes manome, kad kaip bet kuri kita šalis ji nori pasiekti sau palankiausių sąlygų, todėl reikia sėsti prie derybų stalo ir rasti visiems priimtiną formulę, kuri duotų daugiausia naudos visoms trims šalims.
Kokios investicijos planuojamos į logistikos centrus europinėje transporto tilto pusėje?
Kol kas sunku pasakyti, kiek bus investuojama į kuriamus transporto logistikos centrus. Tačiau palyginimui pasakysiu, kad mūsų investicijos į uosto terminalą Kinijoje sudaro apie 25 mln. dolerių.
Apie Lietuvos ir Kazachstano bendradarbiavimo perspektyvas žemės ūkyje bei perdirbimo pramonėje skaitykite kitoje interviu dalyje.
