EŽTT priėmė Lietuvai nepalankų sprendimą. Buvo tas kalėjimas ir kankinimai, ar ne?
Aš manau, kad kalėjimų tikrai nebuvo. Čia šiuo atveju visiškai palaikau Prezidento Valdo Adamkaus poziciją. Tiesą sakant, ir tuo metu buvęs premjeras Algirdas Brazauskas taip pat taip galvojo.
Be to, dalyvavau Seimo komisijai, kuri tyrė, ir vyko į vietą. Tuo metu komisijos nariai įsitikino, kad, ten, toje vietoje neįmanoma surengti kalėjimo, dar labiau su kankinimo kameromis ir panašiai. Tai manau, kad mes šiek tiek patys čia save įstūmėme būtent su šituo tyrimu, Seimo komisija, kuri padarė dviprasmiškas išvadas.
Aš tik priminsiu, kad mes su Juozu Oleku pateikėme savo atskirą nuomonę, ir kada mes pateikėme dviprasmiškas išvadas, kad galėjo būti, tai atitinkamai advokatai iš nukentėjusių tuo pasinaudojo.
Lietuva ketina skųsti šį sprendimą, bet skųs tam pačiam teismui, kuris tą sprendimą priėmė. Jūs tikitės, kad gali pasikeisti sprendimas?
Labai abejoju, visų pirma, kad ir aplinkybės nesikeis.
Jeigu kalėjimo nebuvo, nebuvo kalinių ir kankinimų, tai dabar mes turime visi iš savo kišenių mokėti šimtatūkstantines baudas už tokį teismo sprendimą ir nėra jokių galimybių dėl to skųstis kam nors kitam, išskyrus tuos, kurie tą sprendimą priėmė?
Šiuo atveju Lietuva padarė klaidą, kad nebandė įrodyti, kad to kalėjimo nebuvo. Aš neprisimenu, kad po to, kai jau vyko tas teismas, kas nors čia atvažiuotų, ko nors komisija apžiūrėtų tą kompleksą Antaviliuose.
Taip, kad čia čia yra pirmoji klaida – priimti dviprasmišką sprendimą savo pačių atžvilgiu, o kita klaida – po to nieko nedaryti, kad apsigintume.
O kas tokį sprendimą priėmė, kieno balsais, jeigu taip galima sakyti, jis buvo priimtas?
Visa komisija, kuri buvo iš visų tuo metu buvusių frakcijų, balsavo už tą sprendimą, išskyrus mane su Juozu Oleku – mes turėjome atskirą nuomonę.
Kaip atsitiko, kad apskritai galėjo kilti mintis, kad buvo toks daiktas?
Čia yra mūsų politikų stiliukas. Pasikeičia valdžia, tai bandoma kerštauti, imtis kokių nors tyrimų, kerštauti buvusiai valdžiai. Čia buvo vienas iš tų atvejų.
Teismas juk rėmėsi ir JAV Senato kažkokia medžiaga apie violetinius kalėjimus ir taip toliau?
Taip, medžiaga rėmėsi. Lenkijos prezidentas Kwasniewskis yra prisipažinęs, lygtai tai, Rumunijoj taip pat. Bet Lietuvos vadovai, tie, kurie tuo metu buvo atsakingi už žvalgybos kontrolę, to nesakė, atvirkščiai, jie neigia viską.
Jūs tuo metu buvote Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys, to komiteto, kuris turėjo turėti informaciją. Jeigu ji būtų buvusi, ar galėjo taip teoriškai būti, kad apeitų komitetą toks įvykis kaip kalėjimo steigimas?
Tuo metu galėjo. Reikalas tas, kad tuo metu buvo visiškai kitokia tvarka žvalgybinės informacijos pateikimo. Dažniausiai tuo metu mūsų žvalgyba net nebuvo tokios tvarkos kaip dabar, kada visiems trims valstybės vadovams vienodą informaciją pateikėm, to net to nebuvo. Aš kalbu apie Seimą, todėl tuo metu tikrai Nacionaliniu saugumo ir gynybos komitetas negavo tokios informacijos.
Jeigu tada kontrolė buvo kur kas mažesnė nei dabar, tai gal teisingai komisija nusprendė, kad galėjo taip būti, jog mes nesukontroliavom, kažkas darė be mūsų žinios, tai gal ir teisi ta komisija buvo tokį sprendimą priimdama?
Tam tikra prasme teisi. Praktiškai iš šio, sakykim, skandalo išaugo žvalgybos kontrolieriaus idėją, nors ją svarstėme labai ilgai, bet įstatymas buvo priimtas tik dabar.
Visą pokalbį išgirskite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
