Kinijos pretenzijos tiek Lietuvai, tiek ir kitoms šalims, kurios plėtoja ryšius su Taivanu ar palaikė demokratinį Honkongą demonstruoja šios šalies ilgametes ir įsisenėjusias valstybingumo problemas.
Pastarąjį dešimtmetį, Kinijai tampant viena iš pasaulio galios valstybių, komunistų valdoma valstybė įsivėlė į konfliktus su didžiosiomis ir Azijos regione įtakos siekiančiomis neprarasti šalimis, įskaitant JAV ar Australiją. Seni teritoriniai ginčai kelia ginkluoto konflikto pavojų su Taivanu, Indija, Japonija ar kitomis aplinkinėmis šalimis.
Teritoriniai ginčai su kitomis šalimis
- Kinijos Liaudies Respublika (KLR) tvirtina teisiškai (de jure) administruojanti Taivano provinciją, o taip pat netoli žemyninės savo dalies išsidėsčiusias Kinmeno ir Matsu salas, šiuo metu kontroliuojamas Kinijos Respublikos (Taivano). Taivaną (arba kitaip dar Kinijos Respubliką) Kinija (Kinijos Liaudies Respublika, KLR) nelaiko atskira valstybe, nes 1949 m. spalio 1-ąją paskelbus KLR, vienintele teisėta Kinijos valdžia tapo būtent šios šalies vadovybė. Kartu tai, anot KLR, reiškia ir jos teisę į Taivano kontroliuojamą teritoriją. Kinijos Respublika (Taivanas) tuo metu remiasi argumentais, kad po KLR atsiradimo ankstesnė respublika neišnyko, išlaikė savo valstybingumą, todėl turėtų būti laikytina suverenia respublika.Nesutarimai dėl Jaludziango (arba Amnokano) upės teritorijos su Šiaurės Korėja.
- Arši kova su Indija dėl ginčytinų pasienio teritorijų; Indija reiškia pretenzijas į Aksai Čino teritoriją, kurią Kinija užėmė Indijos-Kinijos karo metu 1962-aisiais, tuo metu Kinija pretenduoja į didžiąją Indijos valstijos Arunachal Pradesh teritorijos dalį, kurią vadiną Kinijos Pietų Tibetu.
- Tarp valstybės sienas saugančių dalinių kasmet kyla didesni ar mažesni konfliktai. Pasieniai dažniausiai pasitelkia į eigą kumščius ar lazdas su akmenimis, tačiau susidūrimai baigiasi ir žūtimis. Ypač tokie spontaniški mūšiai suaktyvėjo 2020-2021 m., žuvo dešimtys karių. Kinija ir Indija taip pat dažnai taiko infrastruktūros statybų ginčytinose teritorijose taktiką.
- Konfliktas su Butanu. 2022-ųjų sausio 12-ąją „Reuters“ paskelbė, kad Kinija pastaruoju metu suaktyvino pastatų statybas ginčytinose žemėse. Konfliktas dėl teritorijų suaktyvėjo nuo 2017 m., tačiau ir iki tol šalys palaikė šaltus santykius ir nėra apsikeitusios diplomatinėmis atstovybėmis.
- Be to, dar dėl žemių pasisavinimo konfliktuojama su Nepalu, Laosu, Mongolija, Mianmaru ir Tibetu.
- 1997-aisiais Kinijai grąžintas Honkongas, kuriame per pastaruosius kelerius metus vyko aktyvūs demokratiniai protestai dėl Kinijos valdžios bandymo kontroliuoti miesto-valstybės politinį ir socialinį gyvenimus. Protestai baigėsi totalios kontrolės įvedimu ir žiniasklaidos žodžio laisvės apribojimu.
- Kinija pretenduoja ir į Senkaku (Diaoyutai) salas, šiuo metu kontroliuojamas Japonijos. Beje, į salas pretenduoja ir Taivanas, kurio Japonija taip pat nepripažįsta.
- Pietų Kinijos jūros konfliktas. Į svarbius prekybinius vandenis pretenduoja Brunėjus, Kinija, Taivanas, Indonezija, Malaizija, Filipinai ir Vietnamas. Dėl šios strateginės svarbos teritorijos savo sąjungininkes valstybes palaiko ir JAV, dėl ko kyla nuolatiniai konfliktai su Kinija.
- Paraselio salos, kurias 1972-aisiais galutinai okupavo Kinija, ir į kurias pretenduoja Vietnamas bei Taivanas.
- Skarboro sekluma – sala Pietų Kinijos jūroje, dėl kurios nuo 2012-ųjų kyla nuolatiniai konfliktai tarp Kinijos ir Filipinų.
- Spratlio salynas – dar vienas žemės lopinėlis Pietų Kinijos jūroje, dėl kurio priklausomumo nesutaria Malaizija, Filipinai, Vietnamas, Taivanas ir Kinija.
- Visa Pietų Kinijos jūros teritorija, kurią Kinijai laiko savo nuosavybe, kartu su visomis seklumomis bei salynais ir „istorine teise į išskirtinį buvimą“. Su tuo nesitinka tokio šalys kaip Japonija ir JAV, kurios mano, kad tai yra tarptautiniai vandenys.
- Įvairūs išskirtinės ekonominės jūros zonos ribų nesutarimai su Šiaurės Korėja Geltonojoje jūroje; su Pietų Korėja Geltonojoje bei Rytų Kinijos jūrose; su Japonija Rytų Kinijos jūroje; su Vietnamu, Filipinais, Malaizija, Brunėjumi, Singapūru ir Indonezija Pietų Kinijos jūroje.
JAV, Didžiosios Britanijos ir Australijos aljansas
Kinijos suaktyvėjimą bei agresyvų nusiteikimą kaimyninių šalių atžvilgiu geriausiai simbolizuoja karinio aljanso AUKUS atsiradimas 2021-ųjų rugsėjį.
JAV, Didžioji Britanija ir Australija sutarė dėl karinio bendradarbiavimo regione, akivaizdžiai sudarant atsvarą augančiai Kinijos galiai.
Sąjungininkės padės Australijai pasistatyti bent 8 branduolinius povandeninius laivus, ir tai bus pirmas kartas istorijoje, kuomet Vašingtonas bei Londonas sutinka pasidalinti itin slapomis branduolinių povandeninių laivų technologijomis.Tiesa, kol kas dar pradedami paruošiamieji ir personalo apmokymo darbai, o Australijos kariuomenėje funkcionuojančių povandeninių laivų ekspertai tikisi sulaukti iki 2040-ųjų.
