Nors tai skamba kaip juodasis humoras, tačiau kai taip juokauja Kinijos nacionalinės kosmoso administracijos Mėnulio tyrimų programos centro atstovas, verta suklusti.
Britų dienraštis „Daily Mail“ pranešė, kad neįvardytas Kinijos kosmoso ekspertas dienraščiui „The Beijing Times“ sakė, jog šiuo metu Kinijos kariuomenės vadovybėje vyksta diskusijos apie tai, ar statyti Mėnulyje kinų raketinę bazę, iš kurios prireikus būtų galima balistinėmis raketomis apšaudyti taikinius Žemėje.
Tokia idėja atrodo tarsi pasiskolinta iš mokslinės fantastikos filmų ir primena „Žvaigždžių karų“ epopėjoje matytą „Mirties žvaigždę“, milžinišką kosminę stotį, galinčią sunaikinti ištisas planetas galingais lazeriais. Ar panašia karine baze galėtų tapti ir Mėnulis?
Kinijos Mėnulio tyrimų programos atstovo teigimu, Mėnulyje būtų galima įrengti įvairių ginklų bandymų poligonus, ir užsiminė, kad Kinijos raketos „Long March-3B“ paleidimas yra „ambicingesnės programos pradžia“.
Kinija yra pasirašiusi ir ratifikavusi Tarptautinę sutartį dėl valstybių veiklos, tyrinėjant ir naudojant kosminę erdvę, įskaitant Mėnulį ir kitus dangaus kūnus, reguliavimo principų, įsigaliojusią 1967 m. IV jos straipsnyje sakoma, kad valstybės įsipareigoja nepaleisti į orbitą aplink Žemę branduolinio ginklo ar kitų masinio naikinimo ginklų, neįrengti tokių ginklų dangaus kūnuose ar kitais būdais nedislokuoti jų kosminėje erdvėje; Mėnulis ir kiti dangaus kūnai turi būti naudojami išimtinai taikiais tikslais.
Ar Kinija yra pasirengusi pasitraukti iš šios sutarties ir prisiimti visas tokio žingsnio pasekmes, galima tik spėlioti. Turbūt gandų apie galimą Kinijos balistinių raketų dislokavimą Mėnulyje skleidimą reikėtų sieti su viešosios nuomonės formavimu pačioje Kinijoje. Ši valstybė vykdo labai energingą ir kol kas gana sėkmingą kosminių skrydžių programą, kuri siekia įtvirtinti Kinijos kaip kosminės valstybės, turinčios didelį mokslinį ir technologinį potencialą, įvaizdį. Kinijos vadovas Xi Jinpingas yra pareiškęs, jog norėtų, kad Kinija taptų kosmine supervalstybe.
Tokias jo ir jo tėvynainių viltis ir ambicijas neabejotinai sustiprintų neseniai į Mėnulį paleisto pirmojo kinų mėnuleigio „Yutu“ programos sėkmė. Jis turėtų nusileisti Mėnulyje gruodžio viduryje. Jei tai pavyks, Kinija taps pirmąja valstybe, beveik po 40 metų minkštai nuleidusi į Mėnulį savo kosminį aparatą.
Kinija yra oficialiai paskelbusi apie planus statyti Mėnulyje savo gyvenamąją bazę, iš kurios ateityje būtų galima vykdyti skrydžius į Marsą. Tokia idėja atrodo ne mažiau fantastiška, nei galima kinų balistinių raketų bazė Mėnulyje, bet lengvai numoti ranka į Kinijos globalines ambicijas ne tik Žemėje, bet ir kosmose kažin ar būtų protinga.
