Kinija šį savaitgalį prieš G 20 susitikimą paskelbė atrišianti savo valiutą nuo jau du metus besitęsusio fiksavimo su doleriu. Kinija buvo kritikuojama, kad dirbtinai palaikė pigią valiutą idant skatintų savo eksportą. Stipresnis juanis padėtų mažinti infliaciją ir atpigintų importuojamas žaliavas, tačiau eksportui nebūtų toks palankus. Tai gali lemti, kad dalis investicijų Kinijoje būtų perkelta nuo pramonės prie paslaugų sektoriaus, t.y. labiau orientuotos į vidaus paklausą, o ne išorės. Turėtų susitraukti šalies prekybos perteklius, o eksportas, kaip ekonomikos variklis turėtų užleisti didesnę vietą vidaus veiksniams.
Kinijos centrinis bankas šįryt nustatė juanio kursą su doleriu lygų 6,8475, t.y. tokį patį kaip ir praėjusį penktadienį. Taip pat Kinijos centrinis bankas paantrino, kad dienos prekybos metu bus siekiama palaikyti juanio kursą 0,5 proc. svyravimų ribose.
Kinijos akcijų rinka į tokias naujienas sureagavo itin teigiamai ir akcijų kainų indeksas CSI 300 reikšmė augo greičiausiai per pastarąsias porą savaičių. Investuotojai vylėsi, kad stipresnė valiuta padės sumažinti infliaciją ir nereikės toliau pernelyg kelti bazinės palūkanų normos.
Japonijos akcijos brango pirmą kartą per tris dienas Kinijai pranešus apie juanio susiejimo su doleriu pabaigą. Investuotojai tikisi, kad tai padidins paklausą japonų prekėms Kinijoje – didžiausioje šalies eksporto rinkoje. „Hitachi Construction Machinery“ bendrovės, kuri daugiausia pajamų gauna iš Kinijos, akcijos brango 4,6 proc. Įmonės „Mitsubishi“, apie 40 proc. pajamų gaunančios iš prekybos žaliavomis, akcijos kaina pakilo 6,4 proc.
